Žiūrėkite

Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“Tado Sedekerskio komentaras prieš rungtynes su Kauno „Žalgiriu“

Gariūnų karaliai niekada neskęsta

Gariūnų turgavietė jau seniai vadinama valstybe valstybėje, kurios nepajėgia įveikti net teisėsaugos struktūros. Neseniai pareigūnai Gariūnuose surengė skambią operaciją ir pareiškė demaskavę daug metų neteisėtai lobusias keturias grupuotes. „15min“ primena: prieš septynerius metus antrankiais surakinti tuometiniai Gariūnų valdovai išlipo sausi iš įtarimų jūros.
FB-gariun
Gariūnai iš sovietinio turgaus virsta modernia turgaviete, bet nelegalaus verslo principai nesikeičia. / BFL nuotr.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) spalio viduryje paskelbė atskleidusi gerai organizuotą nusikalstamą tinklą, veikusį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Iš daugiau kaip šimto sulaikytų asmenų buvo konfiskuota prekių ir daiktų už kelis milijonus, rasta net ginklų. Pareigūnai paskelbė, kad grupuotės užversdavo Gariūnus kiniškomis prekėmis, dokumentuose nurodydamos, kad jas įsigijo už juokingas sumas. Kinišką produkciją turguje pardavinėjo paprasti prekeiviai, dirbantys pagal verslo liudijimus. Nuslėpti mokesčiai skaičiuojami dešimtimis, o gal ir šimtais milijonų litų.

Į kiniškų prekių tiekėjus Gariūnams teisėsaugininkų žvilgsnis buvo nukrypęs ir prieš septynerius metus. Pareigūnai įtarė, kad gerai organizuota grupuotė turgui tiekė dešimtis tonų kontrabanda į Lietuvą įvežamų populiariausių prekių: avalynės, drabužių, bižuterijos, žaislų, namų apyvokos daiktų.

Tačiau teisėsaugininkų sučiuptiems veikėjams sunkūs įtarimai nubėgo kaip nuo žąsų vanduo – vieni atsipirko baudomis, o spaudoje stambiausia kontrabandos žuvimi įvardintam tuomečiui Lietuvos didmeninės prekybos asociacijos prezidentui Viktorui Diminšteinui apskritai neteko stoti prieš teismą.

Vaizdavo klestinčius verslininkus

2004 m. rugsėjį Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT) paskelbė sulaikiusi du vilkikus, prigrūstus kontrabandinių plataus vartojimo prekių. Tuo pat metu trumpam už grotų atsidūrė trys asmenys – Vladislavas Bukovskis, Sergejus Grinas ir Arūnas Gaidamauskas. V.Diminšteinas pasislėpė užsienyje, tačiau po kelių mėnesių iš Ukrainos buvo pargabentas į Lietuvą.

"Bet antrasis dokumentų komplektas pas jį buvo, būtent pas Daniką... Jeigu pas jį rado, tai aišku, šikna..., turėsim problemą," -nuogąstavo V.Bukovskis.

A.Gaidamauskas tuo metu vadovavo bendrovei „Solitaris“, o V.Diminšteino dešiniąja ranka vadintas V.Bukovskis bei S.Grinas darbavosi šioje įmonėje.

Pareigūnai įtarė, kad organizuota grupuotė kontrabandines prekes Gariūnams tiekė net keliolika metų. Anot to meto spaudos, šie veikėjai drabužiais, avalyne ir panašiomis prekėmis užversdavo 60–70 proc. kiniškų prekių rinkos turguje, o nemokėdami mokesčių per metus susižerdavo apie 60 mln. Lt.

Spauda ūžė, kad gaujai esą vadovavę didelius turtus sukaupę V.Diminšteinas ir V.Bukovskis bandė sudaryti klestinčių verslininkų įspūdį. Be to, V.Diminšteinas buvo tuomečio parlamentaro Valerijaus Tretjakovo visuomeninis padėjėjas. Jis noriai bendravo su žiniasklaida, net piktinosi nežmonišku Lietuvos muitininkų elgesiu bei tuo, kad šie reikalauja kyšių.

Pasak pareigūnų, įvežami didžiuliai kiekiai drabužių, batų ir kitokių daiktų būdavo deklaruojami kaip statybinės medžiagos, nes joms tuo metu buvo taikomas 0 proc. muito tarifas.

Atsipirko baudomis

Pasibaigus ikiteisminiams tyrimams, į teismus iškeliavo dvi bylos.

Vienoje jų prieš Kauno apygardos teismą stojo tik V.Bukovskis su prekes vežusių vilkikų vairuotojais. Jie buvo apkaltinti dviem vilkikais kontrabanda įvežę 114,5 tūkst. daiktų, vertų 1,7 mln. Lt. Taip pat buvo teisiamas parankinis Danelis Kijevičius, kaltintas tuo, jog parūpino patalpas kontrabandinių prekių iškrovimui ir saugojimui.

Kartu su jais turėjo būti teisiama muitinės pareigūnė Irena Subačienė, įforminusi prekių importo procedūrą pagal suklastotus dokumentus, tačiau nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui ji žuvo avarijoje.

Teismui V.Bukovskis kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau neigė viską organizavęs. Grupuotės vadeiva spaudos pakrikštytas V.Diminšteinas šioje byloje liko tik liudytoju. Jis teismui pasakojo, kad su V.Bukovskiu jį sieja darbiniai santykiai, ir kad „ne V.Bukovskiui turėti tokį krovinį ir viską organizuoti“.

Teismui buvo pristatyti ir pareigūnų slapta įrašyti telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad V.Diminšteinas šioje istorijoje vaidino ne paskutinį vaidmenį.

Viename iš jų V.Bukovskis V.Diminšteinui pranešė apie sandėlyje sulaikytą D.Kijevičių su prekėmis. „Atrodo, susėmė (...) Danilą sandėlyje“, – pareiškė V.Bukovskis.

Tolesnio pokalbio metu V.Bukovskis teigė, kad prie sandėlio atvažiavo ir buvo sulaikyta antra mašina, o pas D.Kijevičių turėjo būti antras suklastotų dokumentų komplektas: „bet antrasis dokumentų komplektas pas jį buvo, būtent pas Daniką... Jeigu pas jį rado, tai aišku, šikna..., turėsim problemą.“ Vėliau V.Diminšteinas perklausė, ar D.Kijevičius žino, ką reikia sakyti, į ką V.Bukovskis atsakė, kad „žino santykinai“, tačiau „svarbu ne tai, ką jis žino, ar nežino, o tai ką jis sakys.“

Kitame pokalbyje su bendrovės „Fektra“ vadovu Aleksandru Filatovu V.Bukovskis piktinosi, kad muitininkė I.Subačienė davė parodymus: „Taip, visgi pasakė... Tačiau tai per daug nekeičia reikalo, niekas nepasikeis, Sašenka, vagies parodymai. Žmogus pats sau pasirašė mirties nuosprendį. Ji dabar atsisės.“

Teisminis bylos nagrinėjimas baigėsi tik praėjusiųjų metų spalį. Teismas neįžvelgė požymių, kad kontrabanda kaltinami asmenys veikė organizuotoje grupėje. Visgi V.Bukovskis buvo pripažintas kaltu, tačiau atsipirko tik bauda – 25 tūkst. Lt, o D.Kijevičiui atseikėta 18,7 tūkst. Lt baudos. Jiems dar teko solidariai atlyginti MKT bylinėjimosi ir sulaikytų prekių saugojimo išlaidas – per 40 tūkst. Lt. Vilkikų vairuotojai ir muitinės tarpininkas liko nenuteisti.

Išgelbėjo Europos Sąjunga

Dar vienoje baudžiamojoje byloje buvo sujungti du 2004 m. pradėti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose įtariamaisiais tapo devyni asmenys, tarp jų – V.Bukovskis ir V.Diminšteinas.

Vienas tyrimas pradėtas dėl kiniškų prekių, kurios iš Vokietijos turėjo būti pristatytos į Lenkiją išmuitinimui, tačiau su suklastotais dokumentais buvo atgabentos tiesiai Lietuvon, kitas – dėl Gariūnų turgavietėje atliktos kratos metu rastų daiktų. Pareigūnams įtarimų sukėlė jų įsigijimo dokumentai.

Tyrimai buvo sujungti 2005-ųjų birželį, o beveik po penkerių metų – 2010 sausį – bylą kuravęs prokuroras Česlovas Norinkevičius nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą, „konstatavus, kad plataus vartojimo prekių kontrabanda iš Lenkijos į Lietuvą tapo neįmanoma nuo 2004 gegužės, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES)“. 

Byloje pakako duomenų, patvirtinančių, jog prekes į Lietuvą gabenę asmenys apgavo muitinę, tačiau baudžiamoji atsakomybė už tai buvo įteisinta tik 2005 m. liepą.

Galiausiai byla buvo perduoda Vilniaus 2-ajam apylinkės teismui. Įtariamųjų ratas šioje byloje susitraukė – V.Bukovskiui, S.Grinui ir A.Gaidamauskui grėsė tik administracinė atsakomybė už prekių gabenimą be dokumentų.

Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo atstovai „15min“ informavo, kad ši byla baigta praėjusiųjų metų birželio mėnesį. Teismas ją nutraukė „nesant administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties“.

Prokuroras paliko tarnybą

Su šias bylas kuravusiu prokuroru Č.Norinkevičiumi „15min“ susisiekti nepavyko. Generalinės prokuratūros atstovai „15min“ sakė, kad prokuroras savanoriškai pasiprašė atleidžiamas iš darbo.

Č.Norinkevičius prokuratūrą paliko panašiu metu, kai FNTT ėmė krėsti Gariūnus. Jo asmeninis mobilusis telefonas išjungtas.

„15min“ paklaustas, ar jam ne pikta, kad skambiai prasidėjusios bylos baigėsi niekuo, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius buvo lakoniškas: „Teismų praktiką Lietuvoje reikėtų panagrinėti atskirai. Mes gi savo darbą padarome dorai ir sąžiningai.“

Įtariamasis – jau laisvėje

Praėjusį penktadienį pareigūnų nuostabai į laisvę buvo paleistas vienas pagrindinių įtariamųjų dabartinėje Gariūnų byloje – Piotras Tkačiukas.

Jis buvo vienas iš kelių į Gariūnus kiniškas prekes tiekusių didmenininkų, kuriems pareikšti įtarimai dokumentų klastojimu bei sukčiavimu. Įdomu yra tai, kad P.Tkačiuką Vilniaus apygardos teismo teisėja į laisvę paleido baigiantis penktadieniui – prieš pat ilgąjį savaitgalį.

Pasak portalo delfi.lt, pareigūnai mano, jog P.Tkačiukas yra vienas pagrindinių nusikaltimų organizatorių. Spalio viduryje teismas leido jį suimti 2 mėnesiams, tačiau P.Tkačiukas suėmimą apskundė. Teisėja Teresėlė Kazlauskienė penktadienį šį skundą patenkino. Pareigūnus toks teisėjos sprendimas pribloškė. P.Tkačiuskas yra vienas iš 60-ties įtariamųjų.

Panašiai įvyko ir prieš septynerius metus – 2004 m. teismas leido 3 mėnesiams suimti kontrabanda įtartą V.Bukovskį, tačiau už grotų šis praleido tik tris savaites. Tuometis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas patenkino V.Bukovskio skundą ir paleido jį į laisvę dėl ligos – cukrinio diabeto.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos