Kaip skelbiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai, Kybartų pataisos namų specialistė S.Krocienė ir skyriaus viršininkas, tuo metu atlikęs direktoriaus pavaduotojo pareigas, R.Čiurlauskas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais už tai, kad netinkamai atlikdami savo pareigas, pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus, padarė valstybei didelę neturtinę žalą, nes 2019 metų balandžio pabaigoje pataisos namuose parengė ir pasirašė pažymėjimą, pagal kurį kalinys iš Kolumbijos Diegas Pena Murillas buvo neteisėtai ir nepagrįstai paleistas iš kardomojo kalinimo.
„Tai pirma tokia byla Lietuvoje, kai dėl tarnybinių pareigų neatlikimo kaltais pripažįstami pataisos namų pareigūnai už tai, kad iš įkalinimo įstaigos paleido ten kalintį asmenį“, – po nuosprendžio paskelbimo teigė ikiteisminį tyrimą organizavusi ir kontroliavusi, valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė.
2018 metų sausio 24-ąją Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį vienos didžiausių Lietuvos istorijoje narkotikų kontrabandos byloje. Trys asmenys – Vaidotas Matulaitis, Kęstutis Zienka ir pareigūnų byloje minimas kolumbietis D.P.Murillas – nuteisti už tai, kad disponavo ne mažiau nei 71 kg kokainu. Narkotikai į Alytaus sandėlį, paslėpti akmens anglyse, atkeliavo jūriniais konteineriais iš Kolumbijos. Policija skelbė, kad narkotikų krovinys vertas dešimčių milijonų eurų ir galėjo būti skirtas Rusijos ar Europos rinkai.
Apie šia skandalingą rekordinės narkotikų kontrabandos bylą 15min rašė 2018 metų sausį. Visi trys kaltinamieji buvo pasiųsti už grotų. Vieninteliam iš trijulės suimtu bylos nagrinėjimo metu laikytam tuomet 55-erių metų amžiaus D.P.Murillai skirta kalėti 9-erius metus. Teisme jis tikino, kad į Lietuvą atvyko iš akmens anglių atrinkti smaragdus. Jis pripažino dirbęs sandėlyje, tačiau teigė nežinojęs apie narkotinę medžiagą, buvusią tarp anglių, jos nerinkęs, nelaikęs ir negabenęs. Kaip tuomet teigė prokuroras Mindaugas Sabaitis, kolumbietis turėjo padėti lietuvaičiams atskirti kokainą nuo akmens anglių, nes tai – itin sudėtingas procesas.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl anglyse slėpto 71 kilogramo kokaino kontrabandos 2018 metų spalį išteisino abu lietuvius ir kolumbietį. Tačiau išteisinus dėl kontrabandos, du vyrai liko nuteisti kalėti už kitus su narkotikais susijusius nusikaltimus. V.Matulaitis išteisintas ir dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotikų įgijimo bei laikymo.
„Nuteistieji atliko veiksmus su akmens anglimi jai jau esant Lietuvos teritorijoje. Byloje nesant patikimų duomenų, kad nuteistieji dalyvavo narkotinių medžiagų – kokaino kontrabandos padaryme, jie išteisinami“, – tuomet skelbė Apeliacinis teismas.
Rekordinės kontrabandos byla galiausiai pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris grąžino ją nagrinėti apeliaciniam teismui. Iki šiol nuteistiesiems galiojo paskirtas suėmimas. Tačiau vieną dieną D.P.Murillas netikėtai buvo paleistas iš Kybartų pataisos namų, kuriuose buvo laikomas. Ir už tai atsakingi du pataisos namų pareigūnai.
Kaip tvirtino S.Krocienę ir R.Čiurlauską nuteisęs Vilkaviškio teismas, pareigūnai savo veiksmais sumenkino bausmių vykdymo sistemos ir pataisos namų, užtikrinančių bausmių vykdymo tvarką ir teismo sprendimų vykdymą įvaizdį, ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens ir valstybės tarnautojo, privalančio užtikrinti nuteistųjų/suimtųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų teisėtumą, kontroliuoti suėmimo taikymo terminus, vardą.
Pirmosios instancijos teismas S.Krocienei paskyrė 5 250 eurų baudą, o R.Čiurlauskui – 5 000 eurų baudą.
Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui R.Čiurlausko gynėjas prašė 2020 metų balandžio 9 dienos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį panaikinti ir jo ginamąjį išteisinti, tačiau išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmetė.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nuteistajam inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija spendė, kad visi byloje surinkti duomenys, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir išanalizuoti, nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, o nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamo įvykio versija, pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad R.Čiurlauskas veiksmuose neįžvelgė jokių tarnybinių pažeidimų, jam nekilo mintis, jog dėl jo pasirašyto pažymėjimo dėl D.P.Murillo paleidimo į laisvę gali kilti žalingi padariniai, kurie kilo, t.y., D.P.Murillas išvyko iš Lietuvos, dėl ko baudžiamosios bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme buvo apsunkintas. Dėl to jam pagrįstai kilo baudžiamoji atsakomybė.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat nesušvelnino R.Čiurlauskui paskirtos bausmės.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną. Antroji nuteistoji pareigūnė – S.Krocienė – apeliacinio skundo nepateikė.
Išdavus Europos arešto orderį, iš Lietuvos išvykęs D.P.Murillo 2019 metų birželio 4 dieną buvo sulaikytas savo namuose, Nyderlandų Karalystėje. Sprendimas dėl jo perdavimo pagal orderį šių metų balandį dar nebuvo priimtas.
Papildyta liepos 10 d. 14.33 val. Vilma Budėnienė, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene 15min informavo, kad šiuo metu vis dar vyksta bylos nagrinėjimas, kuriame D.P.Murillas dalyvauja nuotoliniu būdu, duoda parodymus. Šiuo metu vis dar sprendžiamas klausimas dėl jo išdavimo.
„Byla, kurioje buvo nuteistas D.P.Murilas ir kiti asmenys, 2020 metų sausio 27 dieną nutartimi buvo sujungta su byla, kurioje yra nuteistas kitas asmuo, t.y., V.Panka. Pastarasis nuteistas už dalyvavimą toje pačioje nusikalstamoje veikoje, susijusioje su kokaino kontrabanda anglyse. Tiesiog ikiteisminio tyrimo metu V.Panka buvo pasislėpęs nuo tyrimo ir jo byla buvo išskirta, o dabar abiem byloms su apeliaciniais skundais atsidūrus apeliaciniame teisme ir dar nesant joms išnagrinėtoms, teismas nusprendė dėl proceso ekonomiškumo ir operatyvumo abi bylas sujungti ir nagrinėti kartu“, – paaiškino V.Budėnienė.
