Gauti trys pranešimai apie grasinimus susprogdinti įvairias įstaigas

Kaip pranešė policija, visi pranešimai tikrinami, iki šiol apžiūrėjus patalpas, jokių pavojingų objektų nerasta.

Gavus tokį laišką, policija prašo nepanikuoti, išlikti budriems ir konsultuotis su atsakingais pareigūnais, pradėti evakuaciją tik tuomet, jei randamas pavojingas objektas, ar yra kitų indikacijų, kad grėsmė gali būti reali.

Kaip žinoma, pastaruoju metu tokio pobūdžio grasinimų nebuvo girdėti, tačiau anksčiau šiais metais bandymais sujaukti mokymo ir kitų įstaigų veiklą buvo tapę kone kasdienybe (žr. susijusius straipsnius). Teisėsaugai nustačius tokio turinio pranešimų kilmę, tikslą bei realaus pavojingumo lygį, pareigūnai pasidalijo ir rekomendacijomis, kaip gavus tokius grasinimus reaguoti.

Pareigūnų teigimu, gavus minimą pranešimą įstaigos neturėtų nutraukti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais. Policija taip pat ragina neskubėti evakuoti žmonių.

„Pirmiausia pasitarkite su policija informacijos telefonu +370 700 60 000. Atsiliepę konsultantai patars, kaip elgtis ir kokius veiksmus būtina atlikti“, – nurodo pareigūnai.

Tačiau, jei po tokio grasinančio elektroninio laiško, apžiūrėjus patalpas ar teritoriją, juose randamas bet koks įtartinas objektas, tuomet, policija nurodo nedelsiant skambinti skubių pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Policija taip pat rekomenduoja paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris apie gautus elektroninius laiškus informuotų pareigūnus.

Neskambinti iš vienos įstaigos penkiems ar šešiems žmonėms.

„Neskambinti iš vienos įstaigos penkiems ar šešiems žmonėms.

Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius. Jei reikės, net kelias minutes. Svarbiausia nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo“, – teigia Policijos departamentas. Pernai spalį per kelias dienas Lietuvos įstaigos gavo tūkstančius elektroninių laiškų apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybėse, tokius pat pranešimus gavo ir ugdymo įstaigos Latvijoje bei Estijoje.

Valstybės saugumo departamentas tuomet teigė, kad tai, tikėtina, buvo tikslinga ir koordinuota ataka, vykdyta priešiškų valstybių iniciatyva.

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo iškviestos pagalbos tarnybos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.