Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos narai gelbėtojai šią savaitę kelias dienas ieškojo į Nerį nuriedėjusio automobilio. Tokių įvykių nutinka vos ne kasmet. Prieš keletą metų jiems teko gaudyti nuo krantinės atitrūkusią baržą. Vien šiemet šalies narai gelbėtojai atliko jau per 100 gelbėjimo darbų vandenyje. Tačiau dažniausiai jiems tenka ieškoti ir traukti skenduolius, gelbėti įlūžusius žvejus, gyvūnus ir kt.
Ką narai mato po vandeniu? Kas slypi Lietuvos upėse ir ežeruose? Deja, ne koraliniai rifai ir spalvingos žuvys. Čia dažniau pamatysi primestų senų padangų, dviračių rėmų ir kitų šiukšlių.
Kovo 22-ąją, minint Pasaulinę vandens dieną, ugniagesiai gelbėtojai ir narai nori priminti gyventojams, kad jie pagarbiau žiūrėtų į vandenį ir neterštų telkinių, pakrančių.
Kovo 22-ąją, minint Pasaulinę vandens dieną, ugniagesiai gelbėtojai ir narai nori priminti gyventojams, kad jie pagarbiau žiūrėtų į vandenį ir neterštų vandens telkinių ir jų pakrančių, rašoma ketvirtadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento paviešintame pranešime.
„Narai gelbėtojai niekada nežino, kas jų laukia po vandeniu. Vandens telkiniuose neretai būna daug dumblo ir žolių, todėl jiems tenka dirbti apčiuopomis, kol, pavyzdžiui, suranda nuskendusį žmogų,“ – pasakojo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Dievulis.
Mokykloje jau ne vienus metus rengiami narai gelbėtojai, o 2014 m. buvo atidarytas Ugniagesių gelbėtojų specialaus fizinio ir profesinio rengimo kompleksas su baseinu narams mokyti ir jų rengimas persikėlė iš Klaipėdos į Valčiūnus Vilniaus rajone. Kasmet parengiamos viena ar dvi grupės narų, naro kvalifikaciją įgyja nuo 12 iki 24 ugniagesių gelbėtojų. Be narų gelbėtojų, taip pat rengiami nėrimo vadovai ir narų darbo vadovai.
Kas gali tapti naru? „Jiems taikoma dar daugiau sveikatos reikalavimų negu ugniagesiams gelbėtojams, – sako V.Dievulis. – Be to, jie testuojami baseine, ar moka plaukti, nerti, o vėliau tikrinami barokameroje, kurioje, didinant slėgį, žmogus pasijunta lyg nertų giliai po vandeniu. Be to, naras turi nebijoti uždarų patalpų, nes gali tekti nerti naktį ar į vandenį, kai nieko nesimato.“
Narai gelbėtojai Ugniagesių gelbėtojų mokykloje mokosi šešias savaites. Pirmiausia jie išklauso dviejų savaičių teorijos kursą. Jos metu demonstruojama vaizdo medžiaga ir labai daug dėmesio skiriama darbų saugai, nes naras turi būti pasirengęs įvairiems avariniams atvejams, kad nežūtų pats. Tada savaitę jie treniruojasi baseine, vėliau dvi savaites nardo įvairiuose ežeruose, kad įprastų prie didesnio gylio ir ne tokio šilto ir švaraus vandens.
„Dažniausiai važiuojame į Trakus prie Galvės ežero. Netoli Trakų pilies šiame ežere yra povandeninis skulptūrų parkas, nuskendusi patranka ir batiskafas. Vieną iš pamokų rengiame būtent šioje vietoje. O paskutinę savaitę narams tenka įgūdžius tobulinti vandens telkiniuose, kur daug dumblo ir purvo, ir upėje, kur yra tėkmė. Taip išmokstama atlikti įvairias užduotis ir dirbti esant įvairiems pavojams,“ – sako V.Dievulis.
Narų gelbėtojų darbas – labai pavojingas. Pasak pareigūno, po vandeniu jie gali įsipainioti į pamestus, paliktus be priežiūros tinklus, taip pat reikia saugotis, kad ant jų neužplauktų laivas ar laivo sraigtas neįtrauktų naro signalinės virvės: „Tam naudojami įspėjamieji plūdurai ir vėliavėlės. O vienas pavojingiausių darbų – darbas po ledu. Narų įranga turi būti labai patikima. Naras neria prisirišęs signaline virve, ant kranto jį laiko kiti gelbėtojai.
Virve naras perduoda sutartinius signalus. Dauguma apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų juos aprūpina laidiniu ar hidroakustiniu ryšiu.
Virve naras perduoda sutartinius signalus. Dauguma apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų juos aprūpina laidiniu ar hidroakustiniu ryšiu. Narai privalo nerti su visą veidą dengiančia kauke, tada jie gali kalbėti ir po vandeniu. Savo saugumui jie naudoja neužšąlantį reguliatorių, kad užšalus, sugedus ar užstrigus pagrindiniam oro šaltiniui turėtų mažesnį alternatyvų nardymo balioną, su kuriuo spėtų iškilti į paviršių.“
Kad narams pavojų po vandeniu apstu, patvirtina ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus: „Dažniausiai mūsų narams tenka dirbti ežeruose ir tvenkiniuose. Matomumas juose – nulinis. Naras bet kada gali įstrigti ar užsikabinti už kažkokių objektų po vandeniu. O upėse ir ežeruose narai aptinka ne tik nuskendusių automobilių, bet ir sprogmenų, prekybos centrų vežimėlių, seifų, šovinių, ginklų. Jeigu žmogus nori atsikratyti kažkokio daikto, dažniausiai išmeta į vandenį. Ypač po tiltais galima rasti įvairiausių „lobių“.
Pasak V. Dievulio, apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų narai pakankamai gerai aprūpinti nardymo kostiumais ir įranga: „Žinoma, tobulėjimui ribų nėra. Kiekvienas naras norėtų turėti savo asmeninį nardymo komplektą, tačiau ne visos valdybos tiek jų turi. Kita vertus, ir gelbėjimo darbus vandenyje ne kasdien tenka atlikti. Narai turi ir katerių, ir motorinių valčių, ir sonarų. Yra ir labai modernių priemonių, kurios palengvina naro darbą, pavyzdžiui, naro kompiuteris, fiksuojantis naro darbą po vandeniu. Jis rodo vandens temperatūrą, gylį, kiek liko narui oro. Bet tokių priemonių dėl lėšų stokos ne visi gali įsigyti.“
„Svarbiausia naro darbe – profesionaliai atlikti savo darbą, padėti žmonėms ir pačiam išlikti saugiam, – sako narų rengimo specialistas. – Be to, reikia turėti pašaukimą šiam darbui, mėgti jį.“
