Pirmadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje prokuroras prašė skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metams, ir skirti ir 150 MGL dydžio – 19,5 tūkst. litų – piniginę baudą.
Pareigūnai įtaria, kad R.Visokavičius, pasinaudodamas savo padėtimi ir pažintimis, galėjo paveikti institucijas, pareigūnus ir politikus, kad organizuota grupuotė neteisėtai gautų milijoninę Europos Sąjungos paramą.
Vėliau komentuodamas žurnalistams prokuroro pasiūlytą bausmę R.Visokavičius pareiškė, kad byloje nėra įrodymų dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, o pati byla esą subliuško.
Nuteisti šioje byloje prašoma dar aštuonis kaltinamuosius – Vytautą Petrušonį, Mindaugą ir Egdijų Gesevičius, Ingą Dagytę-Riškę, Ingridą Jasonienę, Joną Jacunską, Skirmantą Miškinį ir Albertą Brinkį – skiriant jiems laisvės atėmimo bausmes jų vykdymą atidedant bei pinigines baudas.
Prokuratūra teigia, kad grupuotė visų nusikaltimų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios – teisėsaugos pareigūnai užkirto kelią nusikaltimui.
J.Jacunskui, S.Miškiniui ir A.Brinkiui siūloma skirti 200 MGL dydžio (26 tūkst. litų) baudas. V.Petrušoniui siūloma skirti 150 MGL (19,5 tūkst. litų) baudą, M.Gesevičiui – 120 MGL (15,6 tūkst. litų) piniginę baudą. I.Dagytei-Riškei siūloma 130 MGL (16,9 tūkst. litų) bauda, o I.Jasonienei – 100 MGL (13 tūkst. litų) bauda.
Kaltinamasis V.Petrušonis anksčiau yra sakęs, kad nėra padaryta net menkiausių pažeidimų ir prokuratūrai net nereikėjo pradėti bylos. Verslininkas skundėsi, kad ši byla sužlugdė jo ir septynių bendrovių, kurios ketino naudoti geriausias ir naujausias technologijas, verslą. Jis negailėjo karčių žodžių žiniasklaidai, kuri demonstravo vaizdo medžiagą su apleistomis fermomis, pranešdama, esą čia turėjo būti auginamos žuvys. V.Petrušonis teigė, kad fermas norėta suremontuoti ir žuvis auginti moderniose patalpose, kurios prilygtų klinikų operacinėms.
Prokuroro Dainiaus Baraniūno vertinimu, realią laisvės atėmimo bausmę skirti kaltinamiesiems netikslinga, nes jie teisiami pirmą kartą, o nusikaltimas iki galo nebuvo įvykdytas.
Po prokuroro pasisakymo kalbas pradėjo kaltinamųjų advokatai. Jie turėtų pasisakyti ir posėdyje antradienį.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl neteisėtos juridinių asmenų veiklos, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, tarpininko kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo, pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Ji baigta tirti 2011 metais.
Kurį laiką nagrinėjimas strigo – iš pradžių byla grąžinta prokurorams dėl galimų trūkumų, vėliau aukštesnysis teismas nusprendė, kad byla gali būti nagrinėjama. Po to prokuratūra pareiškė nušalinimą jų tirtą bylą išbrokavusiai teisėjai. Nuo tada, kada byla buvo perduota teismui, nuo jos nagrinėjimo dėl įvairių priežasčių nusišalino trys teisėjai. Dabar bylą nagrinėja ir nuosprendį joje skelbs ketvirtasis teisėjas – Robertas Rainys.
Pareigūnų teigimu, įtariama, kad organizuotai grupei vadovavo Lietuvoje ir užsienyje veikiančių baldais prekiaujančių įmonių savininkas E.Gesevičius.
Prokuratūra jam prašo skirti galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, ir 300 MGL dydžio (39 tūkst. litų) baudą.
Bylos duomenimis, jo organizuota nusikalstama grupė, prisidengusi veiklos nevykdančiomis septyniomis Lietuvos ir viena užsienio įmone, 2009-2010 metais klastodama dokumentus, steigdama fiktyvias įmones, kyšininkaudama, papirkinėdama ir skatindama piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 10 mln. litų iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Šios lėšos buvo skiriamos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“.
Prokuratūra teigia, kad grupuotė visų nusikaltimų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios – teisėsaugos pareigūnai užkirto kelią nusikaltimui.
Šioje byloje liudytoju buvo apklaustas tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Ikiteisminis tyrimas dėl siekio apgaule užvaldyti ES lėšas pradėtas 2010 metų sausio 27 dieną.
