Penktadienį vidaus reikalų ministrė lankėsi Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate, kur su policijos atstovais aptarė kriminogeninę situaciją ir kovos su organizuotu nusikalstamumu priemones.
Kauno apskrities VPK dirba 1216 pareigūnų. Visuomenės pasitikėjimas jais 2022 metais siekė 82 proc. ir atitiko šalies vidurkį.
„Ministerijai žmonių saugumas yra prioritetas, tad aptarėme nusikalstamumo situaciją Kaune. Skaičiai rodo, kad situacija gerėja. Bet, žinoma, kad tokie rezonansiniai įvykiai, kaip neseniai įvykęs, visuomet sukelia klausimų, kas vyksta, ar mūsų tarnybos veikia, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas. Noriu patikinti, kad kriminogeninė situacija nėra pakitusi, ji net gerėja“, – žurnalistams penktadienį teigė ministrė Agnė Bilotaitė.
Kalbėdama apie tai, kas yra daroma, kad tokie rezonansiniai įvykiai nesikartotų, A.Bilotaitė tikino, kad šiandien buvo pristatytos priemonės, kurių imtasi.
„Šie dalykai yra valdomi. Pasitikiu policijos profesionalumu. Žinoma, klausimas, susijęs su narkotikais, narkotikų prekyba, yra didžiulė problema, bet tai yra pasaulinė tendencija. Lietuva išsiskiria tuo, kad sėkmingai kovoja su organizuotu nusikalstamumu, ypatingai narkotikų srityje. Išimti didžiuliai kiekiai narkotinių medžiagų, pernai – 10 tonų“, – skaičius pateikė ministrė, patikinusi, kad aptarta ir situacija, susijusi su narkotikų prekyba bei nepilnamečiais – tai labai opi problema, kuri šiuo metu yra dėmesio centre.
Paklausta, ar didėjant migracijai, ji nemato prielaidų Lietuvoje susiformuoti etninėms nusikalstamoms grupuotėms, ministrė atsakė, kad buvo aptarti klausimai, susiję su karu Ukrainoje ir iš to galinčiomis kilti tam tikromis pasekmėmis, susijusiomis su prekyba žmonėmis ar prekyba ginklais. Kažkokių tendencijų, kad etninės grupės burtųsi ir imtų kažką organizuoti, nėra pastebima.
„Nelegali migracija yra suvaldyta Lietuvoje“, – patikino A.Bilotaitė.
Kalba apie augantį biudžetą
Gal Laisvės alėjos išpuolis atskleidžia, kad trūksta patruliuojančių pareigūnų?
„Finansavimas tikrai ženkliai auga, jei kalbėtume apie policijos biudžetą. Jei lygintume 2021 ir 2023 metų biudžetus – rekordiškai padidėjęs. Visas policijos 2021 metų biudžetas buvo toks, koks 2023 metais jis buvo skirtas vien tik darbo užmokesčiui – apie 245 mln. eurų. Mes investuojame. Suprantame, kad pareigūnų motyvacija, aprūpinimas – prioritetai“, – teigė ministrė.
Seka dešimtis grupuočių
Kaip pabrėžė susitikime su A.Bilotaite Kaune dalyvavęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, išpuolis Laisvės alėjoje tetruko pusę minutės. Jei ir būtų buvę 30-40 pareigūnų Laisvės alėjoje tuo metu, niekas nebūtų, tikėtina, pasikeitę.
„Iš vienos pusės mus kaltina, kad Lietuva yra policinė valstybė, kad Lietuvos policija kontroliuoja visus asmenis. Tikrai taip nėra. Jei mes stebime grupuotes, galime 100 proc. užkardinti jų visas veiklas. Svarbu, kad tie užpuolikai visi yra ten, kur turi būti. Kokie tai žmonės? Visi su labai turtinga praeitimi kriminaline.
Pabrėšiu, kad tai yra vienetinis atvejis, ne sisteminis. Tačiau ir iš to vienetinio atvejo mes tikrai pasidarėme didžiulius namų darbus. Šiandien turbūt kauniečiai junta didesnę kontrolę viešųjų erdvių“, – teigė generalinis komisaras.
„Kaunas, kalbant Lietuvos masteliais, kažkuo labai neišsiskiria, bet į šitą regioną yra padidintas dėmesys Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kuris ateina į pagalbą Kauno kriminalinei policijai. Kad tai nebūtų tušti žodžiai, iliustruosiu konkrečiais pavyzdžiais.
Praėjusių kelių metų perspektyvoje buvo sutriuškintos dvi labai aukštos grėsmės nusikalstamos grupuotės, kurių kilmė – Kaune.
Išimti didžiuliai kiekiai narkotinių medžiagų, pernai – 10 tonų.
Vis dėlto, Kaune, kaip ir kituose didžiuose miestuose, vis dar veikia organizuoto nusikalstamumo grupuotės. Jos yra kilusios iš Kauno ir kitų miestų, bet pagrindinę savo veiklą vykdo už Lietuvos ribų, užsienyje. Mūsų analitikai sako, kad didžioji dalis jų yra orientuotos į neteisėtą narkotikų apyvartą“, – teigė R.Požėla.
Jis pabrėžė, kad Kaunas nėra paliktas kovoti su grupuotėmis vienas pats.
Generalinis komisaras akcentavo, jog policija žino ir stebi Lietuvoje veikiančių organizuotų nusikalstamų gaujų veiklą – yra aiškiai įsivardinę sau grupuočių kiekį ir narių skaičių.
„Narių ar grupuočių skaičius per pastaruosius metus tikrai neauga, jie Lietuvoje veikia labai epizodiškai“, – sakė generalinis komisaras.
Jis tikino negalįs nurodyti konkrečių skaičių, tačiau minėjo, jog grupuotės skaičiuojamos dešimtimis, jų nariai – šimtais. Šių grupuočių kilmė – Lietuva, tačiau jų pagrindinė veikla, kaip minėta, užsienyje.
„Jie yra stebimi, kontroliuojami. Pagrindinė problema – ne visi asmenys, ne visos grupuotės mums yra pasiekiami, dėl to, kad yra labai toli nuo Lietuvos“, – patikino generalinis komisaras.
Priminė ir tėvų atsakomybę
Vis dėlto, R.Požėla pabrėžė, jog šiandien susiduriama su kitomis nusikalstamumo apraiškomis, tokiomis, kaip nepilnamečių įtraukimas į neteisėtą narkotikų apyvartą. Tačiau su šia problema susiję klausimai, anot jo, turi būti skirti ne tik policijai, bet tėvams.
„Kyla klausimas dėl tėvų ir vaikų santykio, vaikų užimtumo. Kai iš kažkur vaikas pradeda disponuoti tūkstančiais eurų ir tėvai to nemato ir nereaguoja... Tikrai turime naujų tendencijų, kuriose dalyvauja mūsų vaikai, jaunimas. Tai iššūkis ne tik policijai“, – pabrėžė R.Požėla.
Išpuolio motyvo neatskleidžia
R.Požėla pabrėžė, kad užpuolime Laisvės alėjoje dalyvavę asmenys pareigūnams buvo iškart žinomi, 6 iš 9 yra suimti. Tai – dviejų grupuočių konfliktas.
„Mums buvo labai nesunku iškart pasakyti, kas įvyko ir kodėl įvyko. Tyrimas sėkmingai plečiasi. Laiko klausimas, kada ši byla keliaus į teismą“, – tvirtino jis.
Tačiau paklaustas, koks buvo konkretus užpuolimo motyvas, ko nepasidalija grupuotės, jis neatskleidė.
Paklaustas, ar yra signalų, kad nukentėjusieji Laisvės alėjoje keršys, R.Požėla atsakė: „Nori taikos, ruoškis karui. Niekada negali atmesti tam tikrų procesų, kurie vyksta nusikalstame pasaulyje. Darome namų darbus, orientuojamės į įvairias galimas grėsmes“.
Pasak generalinio komisaro, Kaune reagavimas į A ir B lygio įvykius yra vienas iš geriausių Lietuvoje.
Kauno apskrities VPK operatyviam reagavimui į nusikaltimus skirti 206 pareigūnai. 2023 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais Kauno apskrities VPK į 97-98 proc. pranešimų sureagavo per veiklos planuose nustatytą laiką.
Kauno apskritis taip pat neva pasižymi aukštesniu nei šalies vidurkis sunkių ir labai sunkių nusikaltimų ištyrimu – jis šiais metais yra 21,1 proc. aukštesnis nei pernai ir sudaro 70,6 proc.
„Kaune ir Kauno regione tikrai yra gyventi saugu“, – pabrėžė R.Požėla.
Žino, su kuo dirba
Kaip teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga, organizuoto nusikalstamumo kontrolė išliks pagrindiniu prioritetu.
„Žinome, su kuo dirbame, turime taikinius ir darbuojamės, kad neįvyktų tokių nusikalstamų veikų“, – tikino D.Pliavga.
Jis taip pat prakalbo apie sunkiai kontroliuojama narkotikų platinimą nepilnamečiams.
„Šiemet turėjome tokias 8 bylas, kurios siekė užsienio valstybes. Nustatėme tam tikrus kanalus, kaip patenka tos narkotinės medžiagos, kas jas platina, kas tie pagrindiniai veikėjai. Keičiame darbo metodus, nes tai kitoks nusikalstamumas, kiti asmenys“, – patikino Kauno apskrities policijos atstovas.
Kauno apskrities VPK išskirtinį dėmesį skiria narkotikų paplitimo mokyklose užkardymui – identifikuotos rizikingiausios mokyklos, su jomis bendradarbiaujama taikant prevencines priemones.
Kaukėta gauja puolė 5 žmones
15min primena, kad rugpjūčio 25 dienos popietę kaukėta gauja, ginkluota kastetais bei metaliniais strypais, Laisvės alėjoje, restorano „Grilintas Cinamonas“ lauko terasoje, puolė restorane sėdėjusius žmones.
Pagal pradinę informaciją 8 asmenys galimai užpuolė keturis vyrus ir vieną moterį.
Anot liudytojų, užpuolikai buvo apsirengę juodai, kaukėti, ginkluoti kastetais ir metaliniais strypais. Įvykus susirėmimui, skraidė restorano inventorius, ant grindinio liejosi kraujas. Vienas iš kaukėtųjų suriko: „Aš vis tiek tave užmušiu“.
Trys nukentėjusieji – gimę 1973, 1980 ir 1997 m. – galiausiai atsidūrė ligoninėje. Po medikų apžiūros jie paleisti gydytis ambulatoriškai. Kaip patvirtino teisėsauga, vienas iš nukentėjusiųjų – su nusikalstamu pasauliu sietinas 1980 metais gimęs Rytis Sadauskas.
Daugiau apie R.Sadauską ir jo kriminalinę praeitį skaitykite čia.
Kaip dar tą išpuolio dieną teigė Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Darius Pliavga, įvykis susijęs su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi, pašaliniai asmenys, buvę kavinėje, nenukentėjo.
Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, galimas išpuolio motyvas – tokiu būdu bandyta pagąsdinti, kad „štai, mes į nieką nekreipiame dėmesio: kad tai vieša vieta, centras, tarp žmonių“.
Iš viso nustatyti 9 asmenys, dalyvavę nusikalstamoje veikoje. Visi įtariamieji – kauniečiai. Vis dar ieškomi 3 įtariamieji. Kiti sulaikyti, jiems skirtas suėmimas dviem ar trims mėnesiams.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 284 str. – baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų) bei nesunkaus dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymo (Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 5 p. – gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų).
