I.Vorobjovo advokatas Vytautas Sviderskis teisme prašė į posėdį kviesti istorikus, iš Ypatingojo archyvo išreikalauti dokumentus apie KGB nuostatus.
„Bus reikalinga kviesti istorikus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistus. Reikia užklausti Ypatingojo archyvo ir pareikalauti to skyriaus nuostatų. Septintojo skyriaus ypatumai susiję su I.Vorobjovo tarnybinių pareigų vykdymu“, – sakė advokatas.
Teisėjai prašymą atmetė, teigdami, kad byloje yra pakankamai archyvinių dokumentų.
Anksčiau teismas taip pat atmetė nuteistojo prašymą nušalinti vieną iš teisėjų.
Balandžio 30 dieną Kauno apygardos teismas I.Vorobjovų nuteisė dvejų metų laisvės apribojimo bausme.
Nors už genocidą numatoma tik laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas pasinaudojo straipsniu, leidžiančiu paskirti švelnesnę bausmę, jeigu numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Byloje nustatyta, kad I.Vorobjovas su Jadvyga Kuprėniene, kurios byla dėl ligos yra išskirta, dalyvavo A.Ramanausko ir jo žmonos B.Mažeikaitės suėmimo operacijoje Kaune, vykdydami žvalgybą.
I.Vorobjovas prašo jį išteisinti, tuo metu prokuratūra prašo jam paskirti realią septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
1956 metais suimtas vienas iš paskutinių partizanų vadų, buvęs mokytojas A.Ramanauskas-Vanagas buvo nepaprastai žiauriai kankintas ir kitais metais sušaudytas.
