Kaip informuoja Kauno apygardos teismas, Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojas L.Seniūnas buvo kaltinamas 2015 m. spalio mėnesį nukentėjusiajai priklausančioje sodyboje konflikto su šeimininke metu tyčia sudavęs jai ne mažiau kaip dvylika smūgių rankomis ir kojomis į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas. Nukentėjusioji nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.
L.Seniūnas kaltu neprisipažino, teigė žuvusiąją pažinojęs 15 metų, o tą vakarą šeimininkės pakviestas šventė jos gimtadienį. Pajutęs, kad išgėrė per daug ir namo nepareis, nukentėjusiajai pasiūlius, liko miegoti jos namuose. Naktį prabudęs rado ją gulinčią kieme, paklausęs, ar kvėpuoja, paskambino pagalbos telefonu.
Tačiau L.Seniūno kaltę tyčia nužudžius gerokai vyresnę moterį patvirtino bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad šią nusikalstamą veiką galėjo padaryti kitas asmuo.
Nors kaltinamasis teigė visą vakarą su šeimininke bendravęs draugiškai, tačiau agresyvų, neadekvatų kaltinamojo elgesį ir įniršį įvykio metu patvirtino liudytojų parodymai bei įvykio vietos apžiūros metų nustatytos aplinkybės – suniokota namų aplinka, išvartyti ir sulaužyti baldai, sudaužyti indai.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog L.Seniūnas būtų turėjęs pagrindą susiformuoti išankstiniam tikslui nužudyti nukentėjusiąją, tokių jo veiksmų motyvai nėra žinomi, tad teismas sprendė, kad tyčia atlikti prieš nukentėjusiąją smurto veiksmus, sukėlusius jos mirtį, kaltinamajam kilo staiga. Būdamas normalaus protinio išsivystymo ir patenkinamos psichikos būklės (teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad kaltinamasis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nors jam ir nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas), pakankamo išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties, L.Seniūnas akivaizdžiai suvokė, jog savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei.
Teismo nuomone, kaltinamojo veiksmų pobūdis neleidžia daryti išvados, kad jis nesuprato savo veikos pavojingumo žmogaus gyvybei – jis, būdamas jaunesnis ir fiziškai pajėgesnis, veikdamas prieš vyresnio amžiaus silpnos sveikatos nukentėjusiąją, ne mažiau kaip dvylika kartų intensyviai suduodamas jai smūgius, turėjo suvokti, kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios mirtį, tačiau buvo abejingas galimoms pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti.
Teismas pripažino L.Seniūną kaltu ir nuteisė jį laisvės atėmimu devyneriems metams pataisos namuose.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jų paskelbimo dienos gali būti skundžiami Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
