Kaip pranešimu spaudai informuoja LAT, ieškovė civilinėje byloje – Turistinių burlaivių savininkų asociacija (TBSA), prašė panaikinti Kauno savivaldybės administracijos (atsakovė byloje) išduotą statybos leidimo dalį, kuria numatomi statybos bei griovimo darbai ieškovės naudojamoje teritorijoje, t. y. dalį, kuria leidžiama statyti burlaivių iškėlimo ir nuleidimo slipą bei burinių laivų krantinę kartu su burinių jachtų pontonine prieplauka.
Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad ieškovės plūduriuojanti prieplauka buvo įrengta teisėtai, eksploatuoti reikalinga pakrantės teritorija buvo naudojama su savivaldybės atsakingų asmenų ir Kauno marių regioninio parko sutikimu, prieplauka ir nuosavybės teisės į ją įregistruotos Vidaus vandenų laivų registre.
Ieškovės plūduriuojanti prieplauka buvo įrengta teisėtai.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
Teismas nurodė, kad Kauno savivaldybės ir jos administracijos veiksmai, parengus sporto bazės statybos projektą, nepaisant anksčiau išduotų ieškovei sutikimų, raginant ją patraukti savo turtą, yra neteisėti. Tokiais veiksmais asociacijos nariams bus apribotos galimybės naudotis plūduriuojančia prieplauka, ją teks išmontuoti ir išvežti, kranto juostoje nebus galima laikyti laivų ne sezono metu, o tai susiję su ženkliomis iki šiol nebuvusiomis papildomomis sąnaudomis, kurios Civilinio kodekso prasme laikytinos žala, todėl yra pagrindas nurodytus veiksmus uždrausti.
Teismas, nustatęs, kad savivaldybės numatomi naujai statyti burlaivių iškėlimo ir nuleidimo slipas ir burinių laivų krantinė sutampa su jau esančia ieškovės prieplauka arba trukdys ja tinkamai naudotis, nusprendė, kad ginčijamu statybos leidimu yra pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl atitinkama jo dalis pripažinta neteisėta.
Dalį spendimo panaikino
Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo uždrausta atsakovei atlikti bet kokius veiksmus ir daryti poveikį ieškovės ir jos narių turtui, esančiam krante, taip pat panaikinta statybos leidimo dalis dėl griovimo darbų ir leidimo statyti burlaivių iškėlimo ir nuleidimo slipą bei krantinę.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas leidimas statyti burinių jachtų pontoninę prieplauką.
Teismas konstatavo, kad ieškovė negali prevenciniu ieškiniu ginti savo turtinių teisių ir turto, esančių krante, nes neturi teisės naudotis šia žemės sklypo dalimi. Jachtų iškėlimo ir nuleidimo slipas yra suprojektuotas krante, kurį patikėjimo teise valdo Kauno savivaldybė, todėl jai statybos leidimas dėl šio statinio statybos išduotas teisėtai.
Ieškovė Kauno mariose turi teisėtai nuosavybės teise valdomus hidrotechninius statinius, todėl turi teisę ginčyti statybos leidimo dalį dėl krantinės statybos, tačiau ieškovė neįrodė, kad krantinės statyba pažeidžia jos teises.
Byloje įrodyta, kad atsakovės projektuojama burinių jachtų pontoninė prieplauka sutampa su ieškovei priklausančia prieplauka, todėl statybos leidimo dalis dėl burinių jachtų pontoninės prieplaukos pirmosios instancijos teismo panaikinta pagrįstai.
Pagal statybos projektą yra numatyta griauti tik savivaldybei priklausančius statinius, įrengtus kitoje vietoje, nei yra ieškovės prieplauka, todėl griovimo darbai ieškovės teisių nepažeidžia.
Sprendimas galutinis
LAT paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Teismas išaiškino, kad ieškovės prieplauka yra įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, t. y. viešame valstybės registre, kurio duomenims pagal įstatymą taikoma jų teisingumo prezumpcija (fakto pripažinimas teisėtai patikimu).
Nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo prieplaukos įregistravimo valstybės registre teisinių padarinių, taikė negaliojančio Valstybės registrų įstatymo nuostatas, šis pažeidimas neturėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, nes pagal galiojančio Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį būtų gautas analogiškas teisinis rezultatas.
LAT taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė visas prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, konstatavo, kad Kauno savivaldybė neturi teisės iš ieškovės reikalauti pašalinti jai priklausančius statinius iš Nacionalinės žemės tarnybos valdomos teritorijos, o atsakovių raginimai ieškovei patraukti turtą iš vandens telkinio, kurio atsakovės net nevaldo, nes šis turtas trukdo įgyvendinti jų parengtą sporto bazės statybos projektą, laikytini neteisėtais. Taigi, byloje vertintas ir nustatytas atsakovių veiksmų neteisėtumas kaip prevencinio ieškinio reikalavimo sąlyga.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.