A.Kuršentaitis teismo sprendimu pagal laidavimą savo tetos žiniai perduotas vienerių metų laikotarpiui. Jei per šiuos metus A.Kuršentaitis padarytų neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teismas galėtų atnaujinti bylą ir paskirti bausmę už abi nusikalstamas veikas. Jei jis padarytų tyčinį nusikaltimą, byla būtų atnaujinta privalomai. Laiduotojas nėra įpareigotas, jam tokiais atvejais niekas negresia.
Automobilio, kurį jis vairavo lemtingąją dieną ir su kuriuo padarė avariją, nuspręsta nekonfiskuoti, nors to ir prašė prokuroras. Teismo įsitikinimu, tai šiuo atveju nėra būtina priemonė. Pagal teismų praktiką analogiškose bylose automobiliai nepripažįstami nusikaltimo padarymo priemone, nėra konfiskuojami. Pasak teisėjo, kitu atveju reikėtų konfiskuoti automobilius ir tų vairuotojų, kurie viršijo leistiną greitį ir buvo už tai nubausti. Tai būtų neadekvatu.
„O jei automobilis, kurį vairavo girtas asmuo, būtų vertas 100 tūkst. eurų, kaip tuomet? Ar teisinga jį būtų konfiskuoti? Juk net baudos už tokius nusikaltimus, kurie išties pripažįstami pačiais šiurkščiausiais, nėra tokios didelės“, – pavyzdį po priimto verdikto surengtoje spaudos konferencijoje pateikė bylos teisėjas Aurelijus Rauckis.
Kauno apylinkės teismo teisėjas nusprendė A.Kuršentaičiui paskirti tik baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę vairuoti dvejiems metams. Tai taip pat nėra maksimali galima bausmė: įstatymas numato ir trejų metų terminą.
Automobilio, kurį jis vairavo lemtingąją dieną ir su kuriuo padarė avariją, nuspręsta nekonfiskuoti, nors to ir prašė prokuroras.
Klausos negalią turintis A.Kuršentaitis teisme savo kaltę pripažino, tikino besigailintis. Davė pažadą teisėjui, jog ateityje tai nepasikartos. Vaikinas anksčiau neteistas, nebaustas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, gerai charakterizuojamas darbovietėje, dirba, studijuoja, yra jauno amžiaus, atlygino žalą, kurią avarijos metu padarė sugadindamas stulpą, be to, yra pagrindas manyti, kad ateityje jis nenusikals. O visa tai – sąlygos, reikalingos norint būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Laiduotoja, jo teta Odeta Balandytė, taip pat atitiko laidavimo sąlygas: nėra teista ar bausta administracine tvarka, jos finansinė padėtis – stabili, santykiai su sūnėnu – itin artimi, darbdavių charakterizuojama teigiamai. Jai teismas leido laiduoti be užstato.
Laidavimo už užstatą neprašė ir prokuroras Mindaugas Šukys, kuris taip pat nematė pagrindų, dėl ko A.Kuršentaitis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis siūlė kaltinamajam pritaikyti baudžiamojo poveikio priemones: atimti teisę vairuoti maksimaliam terminui – trejiems metams, ir konfiskuoti automobilį.
Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo laikomas neteistu, baudžiamoji byla tiesiog nutraukiama. Teismui priėmus palankų sprendimą, A.Kuršentaitis išvengė ne tik kalėjimo, bet ir arešto iki 90 parų ar iki 18 800 eurų galinčios siekti baudos. Teismas tokiu atveju gali tik uždrausti vairuoti transporto priemonę nuo vienerių iki trejų metų.
Paklaustas, ar ši byla nėra spragos įstatymuose pavyzdys ir ar A.Kuršentaičio negalima laikyti lengvai išsisukusiu, teisėjas A.Rauckis žurnalistus patikino, jog šiuo atveju pritaikytas išskirtinis laidavimo institutas. Juk įstatymas jį, kaip ir susitaikymo institutą, numato. Spragą jis mato tik tame, kad nėra išaiškinta, ar turėtų būti konfiskuojamas automobilis tokiose bylose, ar ne. Tai paliekama spręsti teismams.
Formuojasi paradoksas
Nuo 2017 m. sausio 1 d. girtiems prie vairo sučiuptiems ir per 1,5 prom. įpūtusiems vairuotojams numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kauno apskrityje pirmąją Naujųjų metų dieną užfiksuoti du teistumą dėl šios priežasties galintys užsitarnauti asmenys.
Vienas jų – A.Kuršentaitis, sausio 1 d. 6.50 val. Kauno Žemaičių pl. automobiliu „VW Passat“ kelio vingyje į dešinę nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę, atsitrenkęs ir apgadinęs kelio apšvietimo stulpą.
Po eismo įvykio vaikinui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,86 prom. girtumas. Tačiau atlikus kraujo tyrimą, rodmenys pasikeitė: užfiksuotas didesnis, 1,97 prom., girtumas. Girtas prie vairo sėdęs vairuotojas tikino šventęs Naujuosius metus. Jis gailėjosi pasielgęs taip neatsakingai.
Penkerių metų vairavimo stažą turintis A.Kuršentaitis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ikiteisminis tyrimas baigtas per tris dienas, pirmasis teismo posėdis Kauno apylinkės teisme įvyko sausio 5-ąją. Jau tuomet kaltinamasis pareiškė, norintis, jog už jį laiduotų teta.
Taigi formuojasi paradoksas: jog tie, kurie vairavo mašiną būdami lengvo girtumo laipsnio, sulauks finansinės naštos (laidavimo institutas administracinėje teisėje nenumatytas), o tie, kurie buvo pričiupti prie vairo kur kas girtesni – gali to išvengti. Nors jiems grėsė sunkesnė, baudžiamoji, atsakomybė, palikta galimybė išsisukti nuo jos pagal laidavimą.
Kaunietis išsisuko, o vilnietis – nuteistas
Be šio kauniečio, baudžiamojoj atsakomybėn iki sausio 11 d. buvo patraukti dar trys Kauno apskrities gyventojai, pričiupti girti (promilių kiekis kraujyje viršijo 1,5 prom.) prie vairo.
O štai pirmoji tokia byla Vilniaus apskrityje baigėsi kiek kitaip. Sausio 2 d. girtas prie vairo sučiuptas ir 2,58 prom. (kraujyje vėliau nustatyta 2,73 prom. alkoholio) įpūtęs 50-metis vilnietis teistumo neišvengė. Sausio 11 d. teismas konfiskavo jo automobilį, paskyrė 2824,50 eurų baudą, ją sumažinęs iki 1883 eurų, ir atėmė teisę vairuoti dvejiems metams.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iki sausio 11 d. policija pradėjo 60 ikiteisminių tyrimų dėl galimų vairuotojų nusikalstamų veikų – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai girtumas buvo didesnis nei 1,5 prom.
