Šioje istorijoje bus minima viena populiariausių, o tuo pačiu ir prieštaringiausiai vertinamų Palangos pasilinksminimo vietų. Netikėtas konfliktas klubą sudrebino dar praėjusį atostogų sezoną, tačiau taškas dėl jo teisme padėtas tik dabar.
Todėl Klaipėdos apskrities policija, nedetalizuodama pernykščių įvykių, nepraleido progos visuomenę prevenciškai informuoti: išpuoliai prieš savo pareigas einančius tarnautojus nėra toleruojami, o bausmės už tai, net ir išvengus teistumo, yra finansiškai išties skausmingos.
Tuo metu 15min smulkiau pasidomėjo šios istorijos peripetijomis: kodėl Palangos gėjų klubas praėjusią vasarą apskritai sulaukė Ekonominės policijos ir Mokesčių inspekcijos desanto, bei kokio teisinio atsako sulaukė tikrintos įstaigos šeimininkas, reido įkarštyje nesuvaldęs emocijų ir rankų.
2019 m. liepos 17 d., naktį iš antradienio į trečiadienį, Palangoje esančiame bare „Flamingo“ (buvęs „Laukinių vakarų salūnas“) apie 01.00 val. pasirodė neprašyti svečiai – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos du tyrėjai kartu su dviem Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyviosios kontrolės skyriaus specialistais, vykdę prevencinės priemonės planą.
Tikrinamo klubo vadovas policininkę smaugė tol, kol jį atitraukė užpultos pareigūnės porininkas.
Tuo metu klube šeimininkavęs Mykolas Kolyta (gim. 1985), nevykdydamas teisėtų vyriausiosios tyrėjos nurodymų atsitraukti ir netrukdyti atlikti jos pareigų, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino, t. y. pargriovė ant sofos policininkę ir ranka paėmęs jai už kaklo, jį spaudė taip sukeldamas moteriai fizinį skausmą iki tol, kol jį atitraukė užpultosios porininkas.
Vis dėlto M.Kolyta ir toliau elgėsi įžūliai, agresyviai: smaugtai pareigūnei siekiant savo mobiliojo ryšio telefonu užfiksuoti tolimesnę įvykio eigą, verslininkas savo ranka trenkė pareigūnei per dešinę ranką, taip iš jos rankų išmušdamas telefoną. O pareigūnei pasakius, kad tuoj atvyks policijos pareigūnų pastiprinimas, M.Kolyta agresyviai nusiteikęs artėdamas prie valstybės tarnautojos, pakeltu tonu ją išvadino necenzūriniais žodžiais bei pagrasino su ja susidoroti.
Kaip vėliau baudžiamosios bylos medžiagoje konstatuos ir prokuratūra, ir teismas – visais šiais veiksmais M.Kolyta tiek panaudodamas fizinį smurtą, tiek grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, padarė nusikalstamą veiką: pasipriešino valstybės tarnautojams.
Tarnybų akiratyje – nuolatos
15min primena, kad pagrindinėje populiariausio Lietuvos kurorto gatvėje – Jono Basanavičiaus, veikiantis buvęs „Laukinių vakarų salūnas“ nuolat buvo įvairių tarnybų akiratyje. Klubą valdantiems verslininkams bei administracijos atstovams ne sykį teko aiškintis tiek dėl plėtros, statybų reikalų, tiek dėl prekybos alkoholiu, tiek dėl triukšmo esant ramybės metui. Klubas yra sulaukęs priekaištų ir dėl netvarkingos buhalterinės apskaitos, pavyzdžiui, neapskaitytų grynųjų pinigų.
2020-ųjų pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos centre įsikūrusių trijų populiarių įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu.
FNTT tyrimas buvo susijęs su gerokai ankstesniais, dar 2018-ųjų sezoną fiksuotais įvykiais, kuomet Palangoje tris naktinius klubus valdančios įmonės direktorė 2018 metų vasarą savo darbuotojams mokėjo atlyginimus vokeliuose. BNS žiniomis, tai – mažoji bendrija „Gaumena“, Palangoje minėtu metu valdžiusi naktinius klubus „Mojo Lounge“, „Budda bar“ ir „Laukinių vakarų salūnas“.
Pagarsėjęs kaip veiklus žmogus
Tuo metu būtent 2019-ųjų vasarą Palangoje pasklido kalbos, jog salūne lyg šeimininkas ėmė rodytis ne Mykolas Ilginis, kuris anksčiau viešoje erdvėje prisistatinėjo šio klubo ir įmonės „Gaumena“ atstovu, o kitas jo bendravardis – Mykolas Kolyta, pernai rašė diena.lt.
Portalo žiniomis, M.Ilginį su kitu Mykolu, M.Kolyta, sieja sena pažintis.
„Šių dviejų bendraamžių keliai siejasi nuo Vilniaus moksleivių ir studentų asociacijos įkūrimo laikų. Po triūso toje asociacijoje vaikinai tęsė bendrus žygius Vilniaus kolegijų studentų asociacijoje. <...> Trečia struktūra, kur energiją liejo abu Mykolai, buvo Vilniaus iniciatyvaus jaunimo asociacija. <...> Dar vėliau abu šie bičiuliai jau nėrė į Viešbučių ir nakvynės namų asociacijos „Helvecija“, Marketingo specialistų asociacijos „BMD Group“, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos „Kokybės studija“ veiklą“, – yra pasakojusi diena.lt.
Buvo primenama, jog dar būdamas jaunuolis M.Kolyta spaudoje minėtas kaip asmuo, kuriam pramogų pasaulio veikėjai reiškė pretenzijas žinomo prekės ženklo neleistino naudojimo.
Vilniaus klubas „Posh Club“, be „Olialia“ projektų vadovų žinios, esą pasinaudojo „Olialia“ prekės ženklu ir „Olialia Party“ vakarėlių ciklo vardu.
Būtent M.Kolyta pristatė naująją pavadinimą į „Flamingo“ keitusios pasilinksminimo vietos koncepciją: tai LGTB bendruomenei draugiška, kultūringai publikai saugi naktinė užeiga.
Teismo nuolaida – keli tūkstančiai eurų
Baudžiamojoje byloje, kurioje M.Kolyta buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Kiaurakis pateikė teismui siūlymą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Svarstyti jį ėmėsi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė.
Teismas paskyrė net 6 000 eurų baudą, tačiau atsižvelgęs į proceso paprastumą ir teisiamojo geranoriškumą, iškart ją sumažino.
Teismo verdiktas buvo toks: M.Kolytą pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir jam paskirti bausmę – 120 MGL dydžio t. y. 6000 EUR baudą.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti iškart vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 80 (MGL dydžio , t. y. 4000 EUR baudą.
Palangos teisėjos motyvas iškart daryti teisiamajam 33,3 proc. nuolaidą buvo susijusios su tuo, kad byloje buvo visos šią įstatymo nuostatą atitinkančios sąlygos, o svarbiausia – asmuo visiškai pripažino jam pareikštus kaltinimus.
Biografija: teistas, baustas 12 kartų
Kaip M.Kolytos atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažino tai, kad verslininkas ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėjosi.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių neįžvelgta.
„Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, jų daromą žalą bei kitas aplinkybes.
Teisėjos požiūriu, vyras suvokė tokio elgesio neleistinumą, pats savo poelgį įvertino neigiamai.
M.Kolyta padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, dirba, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas rodo, kad suvokė elgesio neleistinumą ir savo poelgį vertina neigiamai. Kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo pavojingumas visuomenei nėra pats didžiausias, jis dirba, savo veiksmus vertina neigiamai, todėl jam skirtina bausmė – bauda.
Bausmės dydį apsprendžia tai, jog jis kaltę pripažino ir dėl to gailisi, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka net 12 kartų, savo veiksmus vertina neigiamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad jam skirtina bausmė – bauda – mažesnė nei straipsnio sankcijoje už įvykdytą nusikaltimą numatytas bausmės – baudos – vidurkis“, – rašoma teismo baudžiamuoju įsakymu.
Policija: visada ginsime pareigūnų saugumą ir orumą
Po teismo verdikto viešai pasisakė ir uostamiesčio policijos atstovai.
„Imuniteto valdybos pareigūnai įspėja, jog siekiant užtikrinti visų policijos pareigūnų saugumą ir apginti jų garbę bei orumą, piliečiai pasipriešinę teisėtiems pareigūnų nurodymams, juos raštu ar žodžiu įžeidę arba sukėlę fizinį skausmą, bus patraukti atsakomybėn ir nubausti įstatymo numatyta tvarka“, – rašoma Klaipėdos apskrities VPK atstovų pranešime.
Atsakomybę numato BK 286 straipsnis „Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.“
Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.