Nustatyta, kad V.Jašmontas ir R.Keršis veikdami bendrininkų grupe ir iš anksto susitarę, neteisėtai laikė ir neturėdami leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių. 2019 metų kovo mėnesį, laikotarpiu nuo 6 iki 7 dienos, Albanijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilyje paslėpė apie 8 kilogramus kanapių. Narkotikai buvo supakuoti į 18 plastiko paketų ir paslėpti automobilio „Peugeot 206“ kėbule esančiose ertmėse, kurios nėra skirtos gabenti daiktus.
Neilgai trukus Albanijoje įgytos kanapės tuo pačiu V.Jašmonto vairuojamu automobiliu, kuriuo kartu važiavo ir R.Keršis, buvo gabenamos Lietuvos Respublikos valstybės sienos link. 2019 metų kovo 9 dieną automobilis kirto Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo patikrintas Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kurie ir aptiko gabenamus narkotikus.
Mat tuo pačiu metu, kai „Peugeot 206“ automobilyje pasieniečiai aptiko kontrabandinius narkotikus, buvo rastas netikras vairuotojo pažymėjimas
Anksčiau 7 kartus teistas V.Jašmontas ir 11 kartų teistas R.Keršis, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę taip pat už narkotikų kontrabandą, per ikiteisminį tyrimą teigė neturįs supratimo, kaip kanapės atsidūrė automobilyje, kuriuo jie važiavo ir buvo pareigūnų patikrinti.
Šiauliečiui R.Keršiui pareikšti kaltinimai ir dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Mat tuo pačiu metu, kai „Peugeot 206“ automobilyje pasieniečiai aptiko kontrabandinius narkotikus, buvo rastas netikras vairuotojo pažymėjimas, kurį su savimi turėjo R.Keršis.
Bylos duomenimis, suklastotą R.Keršio vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą šis šiaulietis įgijo 2019 metų kovo 4 dieną Šiaulių miesto centre esančiame viename prekybos centre iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Suklastotas vairuotojo pažymėjimas rastas kaltinamojo rankinėje. Nusikaltimas išaiškintas turint Kriminalinės žvalgybos tarnybos gautą informaciją.
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad V.Jašmonto ir R.Keršio padarytos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų duotais parodymais, ekspertų pateiktomis išvadomis, kriminalinės žvalgybos, kita byloje esančia medžiaga.
Teismui nekilo abejonių, kad pakankamai senas „Peugeot 206“ automobilis buvo įsigytas nusikalstamai veikai daryti. Teismas atkreipė dėmesį, kad tarp pirmo ir antro vykimo į Albaniją buvo pakeisti šio automobilio valstybiniai numeriai, sugalvota ir pareigūnams nurodyta vykimo į užsienį versija – slidinėjimas – automobilio bagažinėje buvo sudėta šią versiją patvirtinanti slidinėjimo įranga. Toks atsargumo ir konspiracijos laikymasis, teismo nuomone, rodo, kad visa tai buvo reikalinga tik tam atvejui, kad pareigūnams automobilis sukeltų kuo mažiau įtarumo, ir kaltinamieji galėtų paaiškinti įtikinamą kelionės į užsienį tikslą.
Teismas pažymėjo, kad V.Jašmontas ir R.Keršis teisti daug kartų. Kaltinamųjų pateiktą versiją – neva jie nežinoję, neieškoję ir nesiaiškinę, kad gabena narkotines medžiagas – teismas įvertino kaip nelogišką ir neįtikinamą. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai, sudarantys nuoseklią įrodomąją grandinę, patvirtina tai, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai laikė ir, neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos sieną gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias paslėpė automobilio kėbulo esančiose ertmėse.
Teismas V.Jašmontas ir R.Keršis dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino kaltais ir paskyrė jiems bausmę – laisvės atėmimą 11 metų kiekvienam. Automobilis „Peugeot 206“ teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bus konfiskuotas.
Teisiamajame posėdyje parodymus davė Valstybės sienos apsaugos tarnybos tyrėjas, kuris teismui papasakojo, kaip automobilyje buvo aptikti narkotikai. Pareigūnas teismui teigė, jog dalis narkotikų, paslėptų automobilio „PEUGEOT 206“ kėbule esančiose ertmėse, buvo aptikti 2019 metų kovo 9 dieną, kai V.Jašmonto vairuojamas automobilis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Dar kartą šis automobilis buvo apžiūrėtas jau kovo 12 dieną Šiauliuose, tada, anot tyrėjo, į pagalbą buvo pasitelktas tarnybinis šuo. Pasak pareigūno, keturkojis automobilio galinėje dalyje iš karto aptiko paslėptus narkotikus. Tyrėjas teigė, jog netrukus buvo paskirtos atitinkamos ekspertizės. Liudytojas teismui patvirtino, jog visa automobilio apžiūros procedūra buvo filmuojama. Teismui parodymus davė ir kinologė, kurios tarnybinis šuo kovo 12 dieną pareigūnams padėjo greitai aptikti ertmes su paslėptais narkotikais.
Kaltinamasis V.Jašmontas teismui pasakė, kad neturintis jokio supratimo, kaip šiame automobilyje atsirado narkotikai. Jis teigė, jog su R.Keršiu Albanijoje buvo du kartus. Kaltinamojo teigimu, R.Keršis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, paprašė, kad V.Jašmontas jį nuvežtų į Albaniją. Kaltinamojo teigimu, už vairuotojo paslaugas R.Keršis jam pažadėjo gerai sumokėti ir pramogas Albanijoje.
Kaltinamasis aiškino, jog kelionėje turėdavęs pailsėti – kol automobilį vairuodavo R.Keršis, jis miegodavęs ant galinės sėdynės, kur ir galėjo likti jo DNR pėdsakų.
Tokiu pasiūlymu V.Jašmontas ir susigundęs. Kaltinamasis patikslino, jog už pramogas, maitinimą, nakvynę viešbutyje mokėjo R.Keršis. O grįžus į Šiaulius V.Jašmontas dar gavęs po 400 eurų. Kaltinamasis teismui negalėjo patikslinti, kokiomis pramogomis vyrai mėgavosi svetimoje šalyje. V.Jašmontas pasakojo, jog R.Keršis Albanijoje kelioms valandoms kažkur išeidavęs, sakydavęs, jog tiesiog turįs reikalų.
Šioje byloje valstybės kaltinimą palaikančiam prokurorui V.Jašmontas negalėjo paaiškinti, kaip ant juodų paketų su narkotikais atsirado V.Jašmonto DNR pėdsakai, kurie buvo aptikti ekspertizės metu. Kaltinamasis aiškino, jog kelionėje turėdavęs pailsėti – kol automobilį vairuodavo R.Keršis, jis miegodavęs ant galinės sėdynės, kur ir galėjo likti jo DNR pėdsakų. V.Jašmonto teigimu, būtent ant šios sėdynės buvę sudėti paketai su narkotikais, kuriuos pareigūnai išėmė iš ertmių per automobilio apžiūrą.
V.Jašmontas spėjo, kad jo DNR ant paketų galėjo patekti netiesiogiai. Teismas nutarė artimiausiame teisiamajame posėdyje apklausti DNR ekspertizę šioje byloje atlikusį ekspertą.
Kiek anksčiau teismui parodymus davė ir kaltinamasis R.Keršis. Kaip ir per ikiteisminį tyrimą, jis teisme teigė tiesiog neįsivaizduojantis, kaip mašinoje atsirado kanapės. Kaltinamasis paaiškino, jog kažkoks asmuo jo buvo paprašęs nuvykti su mašina į Albanijos Respubliką neva kažką paimti. Tiesa, tokio asmens nustatyti taip ir nepavyko.
Savo baigiamojoje kalboje valstybės kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras teigė, jog kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos liudytojų parodymais, ekspertų pateiktomis išvadomis, kita byloje esančia medžiaga, tarp kurios – ikiteisminio tyrimo metu Kriminalinės žvalgybos taikytų procesinės prievartos priemonių – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys.
Kaltinamojo R.Keršio užfiksuoti mobiliuoju ryšiu vykę pokalbiai yra pateikti byloje. Prokuroras pabrėžė, kad per ikiteisminį tyrimą R.Keršio pozicija buvusi nenuosekli, o kaltinamasis V.Jašmontas ir per ikiteisminį tyrimą, ir bylą nagrinėjant teisme savo kaltę neigė. Anot prokuroro, kaltinamieji žinojo, kad iš svetimos šalies bus gabenami narkotikai.
Valstybės kaltintojas teigė, jog kaltinamųjų automobilyje rasta sudėta dalis slidinėjimo įrangos buvusi tik priedanga – sustabdyti pareigūnų jie paaiškintų, kad vyksta slidinėti. Tokios taktikos sustabdytiems vyrams teko griebtis, tačiau, pasak liudytojų, kaltinamųjų žinios apie slidinėjimą pareigūnams įspūdžio nepadariusios.
Prokuroras teismo prašė abu kaltinamuosius pripažinti kaltais ir už padarytas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti bausmes: V.Jašmontui – laisvės atėmimą 12 metų, R.Keršiui – laisvės atėmimą 12 metų 6 mėnesiams, automobilį „Peugeot 206“ su užvedimo rakteliais – konfiskuoti.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
