Į prekių pirkimo–pardavimo grandinę įtraukdami fiktyvias įmones, valdomas per statytinius, tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai išvengia mokesčių ir, gaudami prekes už mažesnę nei rinkos kainą, riboja sąžiningą konkurenciją. Skaičiuojama, kad per trejus metus nusikalstamu būdu realizuota per 21 tūkst. tonų – arba daugiau kaip 300 vagonų – cukraus.
Naujausias PVM sukčiavimo atvejis: FNTT Kauno apygardos valdyba įtaria, kad trys lietuvių įmonės, užsiimančios cukraus ir aliejaus prekyba, galbūt vykdė fiktyvius pirkimo ir pardavimo sandorius. Įmonių valdytojas – vienas ir tas pats asmuo. Šiuo atveju įmonių valdytojas, siekdamas išvengti už įgytas prekes susidariusio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (PVM), imitavo pirkimo–pardavimo sandorius. Tokie įtarimai kilo pastebėjus, kad dauguma PVM tarifu apmokestintų įmonės sandorių buvo paslėpti po galbūt fiktyviais pardavimais Europos Sąjungoje (ES). FNTT dėl galimų mokestinių manipuliavimų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Įsigyjant prekes ir paslaugas Lietuvoje, nusikalstamos veikos schemoje galėjo būti naudojamos fiktyvios, realiai veiklos nevykdančios įmonės, o įgytos prekės parduodamos Europoje deklaruojant pirkimo PVM. Cukrus ir aliejus, šių įmonių vardu pirktas Lenkijoje ir Latvijoje, buvo parduodamas Lietuvoje veikiančioms smulkioms mažmeninės prekybos įmonėms, taip pat didmeninės prekybos įmonėms, veikiančioms prekybos bazėse, alaus ir konditerijos gamybos įmonėms, bitininkams.
Tyrimo metu nustatyta, kad dėl šio sukčiavimo išvengta didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą – nesumokėta maždaug 1,6 mln. eurų PVM.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl šio sukčiavimo išvengta didelės vertės turtinės prievolės į valstybės biudžetą – nesumokėta maždaug 1,6 mln. eurų PVM, pasakojama FNTT antradienį paviešintame pranešime.
„Į sandorių grandinę įterpus veiklos nevykdančias fiktyvias įmones, joms perkeliama prievolė mokėti PVM. O perkeltas mokestis panaikinamas fiktyvioms įmonėms neva įsigyjant įvairių prekių už didelę sumą. Taip elgiamasi, nes PVM mokesčio ribose galima sumažinti prekės kainą, o tai iškreipia konkurenciją. Pastebime, kad tokių schemų daugėja prekybos cukrumi sektoriuje“, – sako FNTT Kauno valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Rolandas Urbonas.
Panašių ikiteisminių tyrimų buvo atlikta ir anksčiau. Per pastaruosius penkerius metus išnarpliotos šešios su prekyba cukrumi susijusios nusikalstamos veikos schemos. Skaičiuojama, kad 2014–2016 metais jomis padaryta žala siekė daugiau kaip 3 mln. eurų, o apyvarta iš tokių sandorių sudarė beveik 24 mln. eurų. Įtariama, kad sandorių metu realizuota per 21 tūkst. tonų cukraus.
Pavyzdžiui, šių metų gegužę FNTT Kauno valdyba atskleidė bendrininkų grupę, kuri, kaip įtariama, organizavo sukčiavimo schemą, apgaule išvengdama į valstybės biudžetą sumokėti PVM. Vienos Kauno bendrovės pardavimų vadovas ir dar keli asmenys organizavo trijų fiktyvių įmonių įsteigimą ir jų panaudojimą.
Žinodami, kad šios įsteigtos bendrovės bus panaudotos neteisėtai pirkimo PVM atskaitai sukurti, bendrovių vadovais ir akcininkais įformino anksčiau teistus ar priklausomus nuo narkotikų statytinius asmenis. Tokiu būdu, į cukraus pirkimo–pardavimo grandinę įtraukdami šias fiktyvias įmones ir jas per statytinius asmenis valdydami, nusikalstamos veikos organizatoriai organizavo cukraus tiekimą Kauno bendrovei. Šių fiktyvių bendrovių vardu Kauno bendrovei buvo išrašytos cukraus pardavimą už 2,2 mln. eurų patvirtinančios PVM sąskaitos–faktūros, taip pat beveik 390 tūkst. eurų PVM, kuris nebuvo sumokėtas į valstybės biudžetą.
Paskutinių metų FNTT tyrimai atskleidžia, kad organizuotas nusikalstamumas aktyviai kuria PVM sukčiavimo schemas. Sukčiavimui panaudojamos tarptautinės prekybos populiariomis prekėmis grandinės, kurių realizavimas dideliais kiekiais rinkoje atneša nuostolius valstybės biudžetui. Skaičiuojama, kad dėl tarptautinio PVM sukčiavimo ES biudžetas kasmet praranda apie 50 mlrd. eurų.
PVM sukčiavimą vykdo organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios kontroliuoja skirtingose ES valstybėse narėse įsteigtas ar perpirktas įmones, turinčias galiojančius PVM mokėtojų kodus, ir naudojasi legaliais paslaugų teikėjais: bankais, notarais, advokatais, įmonių steigėjais, buhalterinės apskaitos įmonėmis, logistikos bendrovėmis.
„Jei prekės parduotos už mažesnę kainą, nei buvo įsigytos – vienas iš sukčiavimo požymių. Normalus verslas taip nedaro. Kartais reiktų atkreipti dėmesį ir į naujai atidarytas sąskaitas, kurių apyvarta staigiai pasidaro milžiniška, įmones, kurios neturi darbuotojų, bet jų sąskaitoje yra didelės sumos pinigų“, – sako FNTT patarėja Milda Stulpinaitė.
Nesąžiningų verslininkų taikinys – plataus vartojimo prekės: degalai, maisto prekės, automobiliai, metalai, buitinė technika ir kitos prekės. Antai praėjusių metų pabaigoje Lietuvos FNTT ir Latvijos pareigūnai išaiškino grupuotę, kuri prekiaudama naftos produktais nuslėpė apie 8 mln. eurų PVM, kuris turėjo būti sumokėtas į valstybės biudžetą. Grupuotė prekiavo degalais per fiktyvias įmones, buvo klastojamos deklaracijos.
