Socialdemokratas vicemeras įsitikinęs, kad jam pateikti įtarimai nesukliudytų eiti tarybos nario pareigų ir jis dar būtų naudingas miestui ir jo gyventojams.
„Turiu patirties sprendžiant miesto problemas. Iki šiol kreipiasi vilniečiai, kodėl tas ar anas neišspręsta. Taryboje svarstant prie to prisidėčiau“, – Lietuvos apeliaciniame teisme pirmadienį kalbėjo R.Adomavičius.
Teismas nagrinėjo tarybos nario advokato skundą, kuriuo siekiama panaikinti R.Adomavičiaus nušalinimą nuo tarnybos ir stebėtojų narių.
„Esu tikras, kad nagrinėjant bylą visa tai paaiškės. Nepadariau jokio nusikaltimo ir nesiruošiu daryti“, – teismui sakė kaltinamasis.
Jis taip pat sakė palaikąs advokato skundą, nes prieš jį buvo surengta provokacija.
„Esu tikras, kad nagrinėjant bylą visa tai paaiškės. Nepadariau jokio nusikaltimo ir nesiruošiu daryti“, – teismui sakė kaltinamasis.
Nuo pareigų nušalintas sostinės vicemeras kaltinamas, kad, būdamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios bendrovės „Vilniaus vandenys“ stebėtojų tarybos nariu, žadėdamas pasinaudoti savo tarnyba, įgaliojimais ir pažintimis, reikalavo ir priėmė didelės vertės kyšį – 40 tūkst. litų. Birželio 10 dieną jo byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai tvirtina surinkę pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R.Adomavičius nuo 2012 metų birželio mėnesio provokavo bendrovės „Utenos melioracija“ interesams netiesiogiai atstovaujantį buvusį „Vilniaus vandenų“ vadovą Darių Norkų jam duoti 40 tūkst. litų kyšį. Pasak STT, R.Adomavičius už tai pažadėjo paveikti bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinį direktorių, kad „Utenos melioracija“ būtų pripažinta nugalėtoja 9 mln. litų vertės vandentiekio statybos ir renovacijos darbų viešajame pirkime.
Bylą gavęs teismas birželio 18 dieną R.Adomavičiaus nušalinimą nuo įvairių pareigų pratęsė dar trims mėnesiams. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad įtariamasis neturėtų sąlygų piktnaudžiauti tarnybine padėti ir paveikti kitus asmenis, nekliudytų bylos nagrinėjimui.
Vicemero advokatas Romualdas Mikliušas teismui sakė, kad apygardos teismas nesilaikė teismų praktikos. Esą gali būti tik du pagrindai asmenį nušalinti nuo pareigų – greičiau ir nešališkai ištirti nusikalstamas veikas ir siekiant užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas.
„Pirmas pagrindas – greičiau, nešališkai ištirti. Gerbiamas teisme, byla teisme, įrodymai surinkti, įforminti, toks reikalavimas galėjo būti tik ikiteisminiame tyrime. Jis negali trukdyti, nes ta veika jau ištirta. Jis nėra padaręs veiksmų kaip vicemeras – kalbama apie „Vilniaus vandenis“. Kad būdamas stebėtoju galėjo daryti poveikį“, – kalbėjo advokatas.
Jis sakė, kad byloje minimam „Vilniaus vandenų“ vadovui Valentinui Miltieniui ir buvusiam šios įmonės vadovui Dariui Norkui vicemeras negalėtų daryti įtakos, nes teisėsauga yra uždraudusi jam bendrauti su šiais asmenimis.
Kalbėdamas apie kitą motyvą – kad R.Adomavičius nedarytų naujų nusikaltimų, – advokatas pareiškė, jog vicemeras nėra šešis kartus teistas recidyvistas, kuris vėl gali nusikalsti.
Kalbėdamas apie kitą motyvą – kad R.Adomavičius nedarytų naujų nusikaltimų, – advokatas pareiškė, jog vicemeras nėra šešis kartus teistas recidyvistas, kuris vėl gali nusikalsti.
„Kad kažkas pateikė įtarimą, nereiškia, kad tas žmogus darys naujas nusikalstamas veikas. Negali būti formalus ir deklaratyvus požiūris. Vis nušalina nuo kitų įmonių, kurios realiai nevykdo veiklos. Bendrovei „Kalvarijų turgus“ iškeltas bankrotas, ji realiai veiklos nevykdo“, – argumentus dėstė advokatas.
R.Mikliušas teigė, kad vicemero baudžiamoji byla remiasi vieno liudytojo parodymais, o šis ne kartą politiką provokavo, „nešiojo popieriukus su skaičiais“. Jis kalbėjo apie D.Norkų.
„Jam pačiam iškelta baudžiamoji byla. Po šių veiksmų iš aštuonių epizodų lieka trys. Jis dabar rašo generaliniam prokurorui, kad bylą jam apskritai žadėjo nutraukti“, – sakė advokatas.
Jo teigimu, D.Norkus sutiko bendradarbiauti su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir tikėjosi, kad jam pateikti kaltinimai bus panaikinti. Tačiau paaiškėjo, kad kurie epizodai liko.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius sakė, kad byloje pakanka faktinių duomenų, jog R.Adomavičius padarė nusikalstamą veiką.
„Nušalinimas šioje byloje būtinas. Nebūdamas savivaldybės tarybos nariu, jis negalėtų eiti kitų pareigų. Kaltinamas, kad veikė naudodamasis tarnyba“, – sakė prokuroras.
R.Adomavičių nuo pareigų savivaldybėje teismai nušalino nuo 2012 metų spalio.
Pats politikas sako esąs nekaltas. R.Adomavičius yra aiškinęs, kad didelė grynųjų suma, kurią STT agentai rado jo rankinėje, buvo jo asmeninės lėšos, skirtos Seimo rinkimų kampanijai.
D.Norkus yra nuteistas kitoje byloje. Vasario 1 dieną Vilniaus apygardos teismas atmetė už kyšininkavimą nuteistų buvusių bendrovės „Vilniaus vandenys“ vadovų D.Norkaus ir Nerijaus Laurinaičio bei jų advokatų apeliacinius skundus. Atmetus skundus, nuosprendis įsiteisėjo.
Nuosprendžiu abiem nuteistiesiems skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Abu kaltinamieji turės sumokėti po 20 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, arba 2,6 tūkst. litų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
D.Norkus buvo bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius, jo pareigybė prilyginta valstybės tarnautojo pareigoms. N.Laurinaitis taip pat buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – „Vilniaus vandenų“ pardavimo ir rinkodaros direktorius.
Bylos duomenimis, veikdami bendrininkų grupėje, D.Norkus ir N.Laurinaitis 2010 metų vasarį kavinėje iš bendrovės „Komsetas“ komercijos direktoriaus P.K. pareikalavo 16 tūkst. litų kyšio už tai, kad „Vilniaus vandenys“ pasirašytų su šia bendrove serverinės virtualizavimo paslaugų sutartį. Pusė šios sumos turėjo būti perduota iki sutarties pasirašymo.
Po kurio laiko N.Laurinaitis paėmė 8 tūkst. litų. 2010 metų vasario 18 dieną N.Laurinaitis pareikalavo iš P.K. papildomų 4 tūkst. litų. Kitą dieną N.Laurinaitis perdavė D.Norkui iš P.K. pusę gautų pinigų (4 tūkst. litų) ir jį informavo apie papildomai pareikalautus 4 tūkst. litų. Bendrininkai nutarė, kad toks kyšio dydis pakankamas.
Po kurio laiko N.Laurinaitis susitiko su P.K. ir pareikalavo, kad dalis kyšio būtų perduota ne pinigais, bet jam ir dar vienam asmeniui nuperkant poilsinę kelionę į Egiptą.
Tokiu būdu 2010 metų vasario 23 dieną sumokėti 3838 litai už N.Laurinaičio ir kartu su juo vykusios J.J. poilsinę kelionę į viešbutį „Coral Sea Holiday“ Šarm El-Šeikho mieste Egipte. Teisme apklausiami kaltinamieji kaltės nepripažino.
