Atnaujinta 2018 m. sausio 24 d. Darius Prialgauskas kreipėsi į 15min redakciją pranešdamas, kad dar 2017 m. lapkričio 24 d. priimtas ir jau įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis išteisintas, „nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų požymių.“
Pradžia. Vasario 20 dieną priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria byla gražinama prokurorui, panaikinta.
D.Prialgauskui pateikti įtarimai dėl sukčiavimo įgijant didelės vertės svetimą turtą, dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir dėl neteisėto kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ministro patarėjo byloje buvo nustatęs trūkumų ir skyręs trijų mėnesių terminą jiems pašalinti. Tačiau su šiomis teismo išvadomis nesutiko Vilniaus apygardos prokuratūra ir parašė skundą.
„Prokuratūros skundas patenkintas“, – BNS sakė Vilniaus apygardos teismo atstovas spaudai Gintautas Stalnionis.
D.Prialgausko gynėjas teismui yra sakęs, kad jo klientui pateikti kaltinimai yra neaiškūs, todėl tai trukdo gintis nuo jų, be to, akte nėra nuorodų į tam tikrus įstatymus.
„Tai standartinės frazės, kurias naudoja kaltinamieji. Viskas pakankamai aiškiai išdėstyta, o netikslumus galima pataisyti teisme“, – BNS yra sakiusi prokurorė Lilija Balaišienė.
Sausio pabaigoje ministras V.P.Andriukaitis yra sakęs, kad nuo teismo sprendimo priklausys, ar patarėjas toliau liks pareigose.
„Jeigu teismas grąžins bylą prokuratūrai, lauksiu tolesnių teisėsaugos veiksmų. Tačiau teismui nusprendus bylą nagrinėti toliau, patarėjas sustabdys įgaliojimus ir atsistatydins iš politinio pasitikėjimo pareigų“, – nurodė V.P.Andriukaitis.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS yra sakiusi, kad įtarimai D.Prialgauskui surašyti 2013 metų vasarį, o pranešimas apie juos įteiktas balandį. Pats ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009 metais.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ yra rašęs, kad teisėsauga D.Prialgausku susidomėjo dėl to, kad jis galėjo padaryti nuostolių buvusiai darbovietei – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai (LPPARA). Keli buvę LPPARA darbuotojai įtariami apgaule įgiję pinigus, kuriuos asociacija gauna iš įmonių už suteiktus brūkšninius kodus, naudojamus ant prekių pakuočių. Šiuos kodus įmonėms skirdavo LPPARA padalinys „GS1 Lietuva“.
Įtarimai baudžiamoje byloje taip pat yra pateikti Gerūtai Šešplaukienei bei juridiniam asmeniui Nacionalinei GS1 organizacijai.