Kaip rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime, bylos duomenimis, nusikaltimas padarytas šių metų sausio 28-osios vėlų vakarą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kada nuteistiesiems ir suimtiesiems yra skiriamas laikas atiduoti asmeninius kompiuterius tardymo izoliatoriaus darbuotojams. Kaip įprasta, kalintiems asmenims liepiama išeiti iš kamerų ir savo kompiuterius padėti į tam skirtą vietą arba perduoti pareigūnams į rankas.
Maždaug apie 21.13 val. režiminio korpuso koridoriuje, grįždamas į savo gyvenamąją kamerą, D.Kriaučiūnas ties šia kamera puolė prie šalia stovinčios pareigūnės ir kompiuterio krepšio diržu apjuosė jos kaklą, prisitraukė ją prie savęs, pridėjo jai prie kaklo aštrų savadarbį įrankį ir, grasindamas nužudyti pagrobtą prižiūrėtoją, pareikalavo, kad kiti pareigūnai prie jo nesiartintų, atidarytų tardymo izoliatoriaus patalpas skiriančias duris ir išleistų jį iš įkalinimo įstaigos.
D.Kriaučiūnas, krepšio diržu apjuosęs pečių sritį ir kaire ranka apglėbęs pagrobtos moters kaklą, vedėsi ją kartu, išėjo iš režiminio korpuso patalpų į izoliatoriaus kiemo teritoriją, prie Kontrolės leidimo punkto įvažiavimo vartų pareikalavo juos atidaryti ir, prispaudęs pareigūnę prie tvoros, jai kelis kartus dūrė į kaklą.
D.Kriaučiūnas toliau reikalavo tardymo izoliatoriaus pareigūnams nesiartinti, grasino nužudyti pareigūnę. Prižiūrėtojams atidarius visus vartus, D.Kriaučiūnas, vesdamasis kartu įkaitę, išėjo iš įkalinimo įstaigos, perėjo per gatvę ir, paleidęs moterį, pabėgo.
Bėglys toli nenubėgo, maždaug 21.40 val. buvo sulaikytas netoli esančioje Vilniaus gatvėje.
Šiaulių apygardos teismas 2004 metų lapkritį D.Kriaučiūną už dviejų merginų itin žiaurų nužudymą ir vagystę nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Vyro padarytas nusikaltimas visuomenėje sukėlė itin didelį atgarsį.
Valstybės kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje palaikanti prokurorė savo kalboje nurodė, jog kaltinamasis įvykio metu veikė itin pavojingai ir šaltakraujiškai.
Anot prokurorės, kaltinamasis pats neneigė jam inkriminuotų faktinių aplinkybių ir D.Kriaučiūno kaltė yra įrodyta ne tik paties kaltinamojo, bet ir liudytojų, nukentėjusiosios parodymais, kita byloje esančia medžiaga.
Valstybės kaltintoja teigė, jog D.Kriaučiūnas nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Už padarytas nusikalstamas veikas ji teismui pasiūlė vyrą pripažinti kaltu ir skirti 8 metus laisvės atėmimo bausmę, subendrinant ją su anksčiau paskirta bausme – įkalinimu iki gyvos galvos ir skirti galutinę bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos.
Kaltinamojo gynėjas savo kalboje teigė, jog jo ginamasis esąs kalinamas neteisėtai, anot jo, D.Kriaučiūnas siekdamas apginti savo teisę į laisvę įvykio metu veikė būtinosios ginties sąlygomis, jos ribų jis neperžengęs. Advokatas teismo prašė jo ginamąjį išteisinti ir nutraukti bylą.
D.Kriaučiūnas savo baigiamojoje kalboje teigė, jog daugiau kaip 17 metų jis kalinamas už nusikaltimą, kurio iš tiesų nepadaręs. Mėginimas pabėgti iš tardymo izoliatoriaus, anot jo, tai paskutinė galimybė apginti teisę į savo laisvę.
D.Kriaučiūnas teigė, jog dėl įkaitu pagrobtos pareigūnės dėl nežymaus jos sveikatos sutrikdymo jis jau atsiprašė, savo atsiprašymą kaltinamasis pakartojo ir baigiamojoje byloje. Vyras teismo prašė jį išteisinti.
Teismas konstatavo, kad kaltinamasis veikė itin pavojingai, šaltakraujiškai ir kruopščiai planavo nusikaltimą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje esančias aplinkybes, konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už tris nusikalstamas veikas paskyrus terminuotas laisvės atėmimo bausmes.
Už padarytą nusikaltimą teismas D.Kriaučiūnas skyrė laisvės atėmimo bausmę 7 metams, ši paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su anksčiau paskirta bausme iki gyvos galvos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
