Anksčiau pirmosios instancijos teismas jam skyrė 4 metus kalėti ir 3 metams atidėjo bausmės vykdymą.
Tokį sprendimą priėmęs Teismas mano, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Teismo požiūriu, du kartus teisto V.Ž. elgesys neigiamai jį charakterizuoja ir apibūdina kaip pavojingą visuomenei asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymo reikalavimus, pvz., V.Ž. nusikalstamas elgesys su nedidelėmis pertraukomis tęsėsi nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos, kas rodo, jog jam anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės tikslai pasiekti nebuvo.
Teismas padarė išvadą, kad nusikaltimai buvo padaryti ne atsitiktinai ar dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, o dėl V.Ž. būdingo antivisuomeninio elgesio bei jo polinkio nusikalsti.
Be to, vaikinas dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos atlygino tik baigiant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, o pareiga atlyginti žalą nesulaikė jo nuo tolesnių nusikaltimų darymo.
Taip pat Teismas pripažino dalį daiktų nekonfiskuotinais, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jie buvo naudoti nusikaltimams padaryti. Siekiant užtikrinti tinkamą skundžiamo nuosprendžio įvykdymą civilinių ieškinių atlyginimo dalyje, nuteistajam priklausantis nekonfiskuotinas turtas nukreiptas civilinių ieškinių atlyginimui.
Primename, jog V.Ž. apsimesdavo įmonių atstovu ir pirkdavo prekes už dideles sumas, tačiau nepervesdavo pinigų pardavėjams. Nuo vyro veiksmų nukentėjo ir pavieniai asmenys, ir įmonės. Iš V.Ž. yra priteista 61 998,59 Eur padarytai žalai atlyginti.
2015 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį apskundęs vienas iš nukentėjusiųjų prašė paskirti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, t.y. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą pagal Baudžiamojo kodekso 75 str.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis per tris mėnesius dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
