Pirma dalis: Interviu su cigarečių kontrabandininku: „Tai azartas ir pinigai“ (1)
„Šucheris gauna 50, o mulas – 100 eurų“
Paprastai į kontrabandininkų gretas įsilieji pradėdamas dirbti „šucheriu“.
Kontrabandininkų grupuotėje būna „šucheriai“, nešėjai per sieną, vadinami arkliukais arba mulais, ir išvežėjai – vairuotojai. Jie išveža krovinį ir lydi dviem arba trim mašinom.
Kai pats dirbau šucheriu, tai grupuotė ne vietinė buvo. Jie dideliais kiekiais varydavo. Po 10 ir daugiau dėžių. Tada „mulų“ būdavo jau kokie 3–4.
„Šucherių“ darbas būna tik stebėti. Už tokį darbą gauni 50 eurų. Užtrunki įvairiai. Būna, kad kita pusė negali prie sienos privažiuoti. Tada gali ir kokias 5 valandas užtrukti. O šiaip 3–4 valandos. Ir „trasuoji“. Pabūni vienoje vietoje, pereini kitur. Pasislepi ir sėdi. Ir taip pagrindinius kelius „saugai“.
Mulai gauna irgi nuo susitarimo. Aš pats per daug nesistengiau jiems mokėti. Tai aš 70 jiems duodavau. O kai pats dirbau – gaudavau 100 eurų. Už tris perneštas dėžutes gauni šimtelį. Jeigu pats perneši ir išveži – gauni 170. Tai 2 dienos darbo.
Vairuotojas ir arkliukas gauna panašiai, nes vairuotoją lydi priekyje, o tada ir ne taip baisu yra.
(Red. past. „Šucheriai“ – kontrabandininkų žvalgai, kurie stebi, ar nėra pareigūnų, kol gabenama kontrabanda. Gali būti stebima nuo kelių šimtų metrų iki kelių dešimčių kilometrų spinduliu. „Mulas“, „arkliukas“, „nešikas“ – vyras, nuo sienos iki automobilio ar kitos vietos pristatantis cigaretes.).
„Kiekvienas turi savo koridorių“
Su kitais kontrabandininkais pasikalbi, bet kur jų vietos – nelendi. Nebent jie patys tą ruožą atiduotų. O jeigu įžūliai lįsi – gali tekti tuščiom pareiti. Jeigu susidubliuos ir susitiksi – atims krovinį. Pvz., Kapčiamiestyje geriau nosies nekišti. Ten dirba tik savi.
Bijoma, kad „nesudegintum“ vietos. Tu stebi, atsilaisvini „koridorių“, turi savo vietą, pasidarai ir po tavęs ateina kitas. Juos pričiumpa ir viskas. Reikia keisti vietą, nes per kelis kilometrus tada visas ruožas bus užgultas pasieniečių.
O svetimą koridorių atsirenki ir pats. Vaikštai, žiūri. Pasieniečiai nesužiūrės vaikščiodami patrulio taku. O iš šalies einant matyti –šviežiai ar nešviežiai išmindžioti takeliai. Pernykštis ar šiųmetis. Ir jeigu pamatai, kad išvaikščiota, tada jau nebelendi toje vietoje. Gali tada už kokio šimto metrų ar dar toliau.
(Red. past. „Koridorius“ – valstybės sienos vieta, ties kuria permetamas krovinys ir gabenama kontrabanda)
„Jeigu gerai parduodi, tai už tokią partiją gali užsidirbti ir 800 eurų“
Kai parduodi cigaretes, tada dalini į dvi dalis. Kitai pusei ir sau. Tada iš savo dalies atsiskaitai su savo darbininkais, kas kam priklauso.
Jie (Baltarusijos pusė, – red. past.) man parduoda už tai, kiek patys perka parduotuvėje. Be antkainio. O pelną po to dalinam perpus. Žinoma, niekas nesutikrins. Tarkim, parduotuvėje pakelis kainuos 40 centų, o baltarusis parduos už 43. Nepatikrinsi juk. Viskas pasitikėjimo reikalas. O jie irgi turi pasitikėti, nes čia mano reikalas, už kiek susitariu ir parduodu.
Jeigu gerai parduodi, tai už tokią partiją gali užsidirbti ir 800 eurų. Bet paprastai už reisą, atmetus visas išlaidas, užsidirbi 600–700 eurų. Per savaitę gali ir kas antrą dieną daryti. Bet paprastai rečiau darai.
Aš taip skaičiuoju, kad maždaug penkis reisus padarai ir vieną pagauna. Ir vis tiek apsimoka. Bauda nesvarbu. Jos paprasčiausiai nemoki.
„Operų mašinas irgi žino šucheriai, nes iš pačių organų gauna žinias“
Paprastai ruožą, per kurį planuoji nešti, stebi kokias tris dienas. Pasivaikštai porą kartų per dieną. Ryte, vakare nueini. Jeigu sutinki tokiu atveju pasienietį, viskas priklauso, kur tave pamatė. Jeigu jau už juostos, tada ir arkliui aišku, kodėl aš ten vaikštau.
Bet jeigu kur toliau, tai visaip „vartaisi“. Sakai, kad miško atėjai pažiūrėti, kad iš darbo pabėgai, jeigu netoli kokia brigada dirba. Jeigu turi alaus pasiėmęs, tai sakai, kad buvus tavo brigada dirba ir jiems neši. Būkit geri – šefas neturi sužinoti. Nes juk negalima išgėrusiam darbe būti. Bus blogai, jeigu sužinos, kad su pjūklu dirba ir geria.
Kai šucheriauji, žiūri, kokia mašina. Jeigu naktis, tai tik šviesas matai. Jeigu dieną – pasakai, kokia mašina ir kas viduje sėdi. Jeigu naktį dirbi, tai praneši, kad tiesiog automobilis važiuoja tokia ir tokia kryptimi. Nes naktį daugiau nieko nepamatysi, išskyrus pasieniečius ir policininkus. Tuos vietinius tai pagal garsą jau pažįsti. O „operų“ mašinas irgi žino „šucheriai“, nes iš pačių „organų“ gauna žinias.“
„Aš dirbu tik dieną“
Aš pats dirbu tik dieną. Nuo pietų ir link vakaro. Aš atsirinkau laiką, kai grybai, uogos. Pasižiūrėjau, kad visai neblogai. Bet vis vien pakliuvau. Ėjo ne taku, sausumoje. Ir pamatė. Tada pagalvoji „šakės ir vėl...“ Jiems tada iškart sakai, kad jau viskas – pasimokiau ir daugiau nedarysiu.
Vakare man nepatinka. Kol pareini, tamsu būna. Teko kartą net ir paklysti. Nors, atrodo, žinai tas vietas. Bet tamsa susuko galvą. Teko papildomai pora kilometrų nueiti.
Bet kiti, kiek aš pats mačiau, tai kiti dažniausiai naktį darydavo išvežimus. Bet jie dirbo su „žiniom“.
(Red. past. „Dirbti su žinia“ – kontrabandos gabenimas, kai papirktas pasienietis pasako, per kurią vietą bus galima gabenti, nes ten nebus pareigūnų.)
„Įkali ant drąsos, bet užpiltom akim irgi ne darbas“
„Tuščiom“ neini. „Įkali“ ant drąsos. Blaiviam neįsivaizduoju, kaip reikėtų nešti. Per daug širdis dreba. Bet išgeri tik tiek, kad neprarastum budrumo. Užpiltom akim irgi ne darbas. O kai viską padarai – tada jau balius. Pergalė.
Vienas reisas man mažiausiai užtruko 2,5 valandos. Daugiausiai – 5 valandas. O skaičiuojama nuo namų. Jeigu viskas gerai. Jeigu nereikia krūmuose sėdėti ir laukti. Jie praneša, kad išvažiuoja, ir tada pats pajudi. O kai jie arti būna, tada susisieki su racija.
Jeigu dirbi tik nešiku, tai su baltarusiais bendrauji ne pats, o tas, kuris užsiima. Jie per telefoną praneša, kad netoli ir likus kokiai pusei kilometro jungiesi raciją.
„Pavojingiausia yra pasišalinti nuo sienos“
Pavojingiausia dalis užsiimant – gaudant dėžes ir kai reikia pasišalinti nuo sienos. Dėžę pagauni ir tada permeti toliau truputį savo naparnykui. Jis per tą laiką spėja dėžes dar surišti diržais. Ir tas momentas, kai jau užsikeli nešti. Tada lauki, kada pradės rėkti.
Tai čia pavojingiausia. O po to jau tai tik per pagrindinius kelius pereiti irgi ilgai lauki, kad mašinų nebūtų. Nes jeigu plati atkarpa – sudėtinga vis tiek.
Tiek kelio nuėjus, po to dar reikia ir bėgtute varyti. Būna ir oro pritrūksta. Einant mišku gali pasislėpti. Nes pačiam miške, jeigu operas važiuos ar espebas, vis vien jau girdėsi. Ten ramiau.
Kitoje interviu su kontrabandininku dalyje – kaip vyksta cigarečių gabenimas per sieną, jų išvežimas ir perdavimas užsakovui. Taip pat – kas turi atlyginti nuostolius, jeigu krovinys sulaikomas.
