Antradienį Prienų rajono policijos komisariatas gavo įmonės darbuotojo pareiškimą, kad dieną prieš tai į elektroninį paštą buvo gauta klaidinanti informacija ir išvilioti pinigai.
Prienų kultūros ir sporto centro buhalterė ankstų rytą gavo tariamai direktoriaus vardu parašytą laišką su prašymu pervesti pinigus užsienyje veikiančiai įmonei.
Moteris atliko finansinį pavedimą ir pervedė 35 tūkst. 144 eurus.
„Mes buvom įspėję įstaigas, kad veikia sukčių schemos, ne viena įstaiga susidūrė ir išvengė, šiai nepavyko. Pervedė pinigus esą už investicinį projektą, tų investicinių projektų iš ties buvo“, – BNS sakė A.Vaicekauskas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pranešė policija. Be to, dėl įvykio mero potvarkiu savivaldybėje sudaryta komisija.
„Ta įmonė yra biudžetinė ir nemaža, žmonės be algų neliks, bet rūpestis didelis“, – BNS teigė meras.
Lietuvos bankų asociacija sako, kad sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo, ir sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą.
„Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo“, – rašoma asociacijos pranešime.
Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tobulėjant finansinių nusikaltėlių metodams, gyventojai ir įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų raštingumui – svarbu mokėti atpažinti suklastotą elektroninį laišką, SMS žinutę, internetinę svetainę. Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms.
„Finansinių nusikaltimų augimo tendencija rodo, kad gyventojai ir įmonės vis dar nėra pakankamai atidūs. Kuo daugiau asmenų sukčiams pavyksta apgauti, tuo daugiau resursų nusikaltėliai skiria atakų organizavimui Lietuvoje. Vienintelis būdas nuo jų apsisaugoti – kritiškai vertinti informaciją ir niekam neatskleisti savo slaptažodžių, prisijungimo prie interneto banko informacijos, netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote“, – pabrėžė E.Čipkutė.
