Prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vykdyto ilgalaikio kompleksinio tyrimo metu gauti duomenys leidžia įtarti, kad nukentėję žmonės gaudavo neva iš banko atsiųstus elektroninius pranešimus. Laiškuose buvo pateikiami melagingi siūlymai atnaujinti paskyrą bei interneto nuorodos, nukreipiančios į tinklalapius, imituojančius bankų elektroninės bankininkystės paskyras, praneša prokuratūra.
Nukentėjusieji įvesdavo prisijungimo duomenis (kodus), naudodami populiarią aplikaciją SMART-ID ir tokiu būdu perduodavo įtariamiesiems savo ir atstovaujamų juridinių asmenų identifikavimo elektroninės bankininkystės sistemoje bei elektroninių mokėjimo priemonių duomenis. Įtariamieji nedelsiant ir neteisėtai pasinaudodavo šiais duomenimis prisijungdami prie informacinių sistemų – bankų elektroninių bankininkysčių.
Tyrimui vadovaujantis prokuroras Simonas Minkevičius pabrėžė, kad nei vieno iš įtariamųjų su Lietuva fiziškai niekas nesiejo, mūsų šalyje jie niekuomet nesilankė. „Tyrimas buvo vykdomas tik pagal elektroninius pėdsakus, jų paliekamus elektroninėje erdvėje“, – sakė prokuroras.
Tokių nusikaltimų suaktyvėjimą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmė fiksuoti 2019 m. birželį, jis stebimas iki dabar. Pastebėjus nusikaltimų tapatumus, visi Lietuvoje registruoti šios rūšies nusikaltimai ir tyrimai buvo sujungti bei tirti sistemiškai Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriančiame padalinyje.
Iš viso, pareigūnų turimais duomenimis, Lietuvoje nukentėjo ne mažiau kaip 101 fizinis ir juridinis asmuo. Iš šių asmenų banko sąskaitų nusikaltėliai į kitų asmenų banko sąskaitas iš viso neteisėtai buvo pervedę apie 250 000 eurų, tačiau faktiškai įgijo apie 100 000 eurų – kitais atvejais pavedimus bankų ir finansinių paslaugų įmonių pastangomis pavyko sustabdyti ir grąžinti pinigus nukentėjusiems asmenims.
„Kaip paaiškėjo, Estijoje šių nusikalstamų veikų mastas buvo dar didesnis. Lietuvoje buvo tik mažesnioji dalis iš visų tų nusikaltimų, apie šeštadalį. Be to, estai tame mato ir grėsmę nacionaliniam saugumui, kadangi Estijoje per SMART ID sistemą galima jungtis per Vyriausybės elektroninių paslaugų portalų“, – pabrėžė S.Minkevičius.
Estai mato ir grėsmę nacionaliniam saugumui, kadangi Estijoje per SMART ID sistemą galima jungtis per Vyriausybės elektroninių paslaugų portalų.
Neteisėtu būdu užvaldyti pinigai keliavo į Lietuvos, Lenkijos, Airijos, Anglijos, Liuksemburgo, Olandijos, Ispanijos, Maltos, Prancūzijos bankus ar įmones, teikiančias elektroninių pinigų paslaugas.
Tiriant šias nusikalstamas veikas nustatyta, kad identiški sukčiavimai plinta ir Estijoje. Bendradarbiaudami Lietuvos ir Estijos pareigūnai nustatė, kad nusikaltimus daro ta pati organizuota grupė Rumunijoje. Rumunijos policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo, kad tokio pobūdžio nusikaltimai pačioje Rumunijoje nebuvo vykdomi.
Siekiant užkardyti daromus nusikaltimus ir sulaikyti įtariamuosius, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro iniciatyva 2020 m. kovą Eurojuste buvo sudaryta Lietuvos, Estijos ir Rumunijos jungtinė tyrimų grupė. Šios grupės pagrindu pateiktais įrodymais, Rumunijos pareigūnai sulaikė įtariamuosius. Visi jie yra būtent Rumunijos piliečiai.
„Įtariamųjų ratas tikrai ne galutinis!“, – pareiškė prokuroras S.Minkevičius. Tiesa, dėl galutinės atsakingų asmenų atsakomybės prokuratūros atstovas nėra taip optimistiškai nusiteikęs. S.Minkevičius paaiškino, kad dėl tam tikrų Rumunijos teisės aspektų bent artimiausius penkerius metus nebūtų galimybės atsivežti sulaikytųjų į Lietuvą, tad yra sutarta, kad jie turėtų stoti prieš teismą gimtojoje šalyje. Atsakomybė, numatyta Rumunijoje už tokio pobūdžio sukčiavimą, yra labai panaši į tą, kuri įprastai taikoma Lietuvoje.
Ikiteisminis tyrimas Lietuvoje atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 ir 2 dalimis (sukčiavimas), 198 str. 1 d. (neteisėtas elektroninių duomenų perėmimas ir panaudojimas), 198-1 str. 1 d. (neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos), 198-2 str. 1 d. (neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis), 214 str. 1 d. (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis) ir 215 str. 1 d. (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas).
Didžiausia per vieną sukčių įsilaužimą pagrobta suma siekė apie 13 tūkstančių eurų.
Prokuroras S.Minkevičius minėjo, kad didžiausia sukčių per vieną įsilaužimą pagrobta suma siekė apie 13 tūkstančių eurų.
„Pareigūnai tyrimo metu labai glaudžiai bendradarbiavo su abiejų bankų, kurių klientai nukentėjo, specialistais. Pavyko sukurti tam tikrą sistemą, tam tikrą veiksmų algoritmą, kaip užkardyti tokias veikas. Puikiai dirbant bankų darbuotojams, iš praeitos savaitės septynių įsilaužimų tik vienas buvo sėkmingas, kitais atvejais bankams pavyko užkardyti pinigų išvedimą į kitas sąskaitas“, – pasakojo kuruojantis prokuroras.
Anot jo, pagrobtas lėšas nusikaltėliai skubėjo paversti kriptovaliutomis, o tuomet jau lėšų keliavimo kanalai yra sunkiai nustatomi. Vis dėlto S.Minkevičius pabrėžė, kad šiuo atveju ir šį iššūkį bus mėginama įveikti.
Ar įtariamieji arba jų bendrininkai spėjo išleisti „uždirbtus“ pinigus prabangos prekėms, galbūt kažkur naudingai investuoti – tokių duomenų bent jau Lietuvos tyrėjai kol kas neturi.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
