VMI skaičiavimais, tikrinamuoju laikotarpiu gyventojo išlaidos oficialias pajamas viršijo apie 150 tūkst. eurų. Jis paaiškino, jog dalį sumos grynaisiais paskolino draugai, o kitą dalį turėjo nuo tada, kai prieš keliolika metų pardavė nekilnojamąjį turtą. Mokesčių administratorius atskleidė, kad pinigų iš turto pardavimo gyventojas negalėjo turėti, nes anksčiau išleido kreditų grąžinimui ir jokio deklaruoto likučio neliko. Be to, per 130 tūkst. eurų pasiskolinti jis negalėjo, nes draugai neturėjo tokių finansinių galimybių: vieni ir patys išlaidų turėjo daugiau nei leido pajamos, o kitas net paneigė skolinęs.
„Tariamos paskolos gyventojui buvo suteiktos grynais pinigais ilgam laikotarpiui. Terminui pasibaigus jos negrąžintos, tačiau palūkanos neskaičiuotos, nesikreipta ir dėl skolintų sumų grąžinimo. Nors tariamos paskolos buvo deklaruotos, tačiau vien šis faktas dar nepatvirtina, kad jos iš tiesų buvo gautos. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realių lėšų gavimą, mokėtojas nepateikė“, – sakė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, atkreipusi dėmesį, jog žmonės, pasirinkdami pajamas gauti grynaisiais, prisiima ir didesnę riziką dėl jų gavimo realumo įrodinėjimo. LVAT praktikoje išaiškinta, jog įrodinėjant paskolų gavimą pavienių formalių įrodymų, pvz., rašytinių ar notarinių sutarčių, nepakanka – vertinama faktinių aplinkybių visuma, t. y., ar pajamos buvo realiai gautos.
Nagrinėjo visos institucijos
Šis mokestinis ginčas praėjo visus galimus etapus: Vilniaus AVMI ir analogiškam VMI sprendimui pritarė Mokestinių ginčių komisija prie LRV, o Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė kitaip – pritarė VMI nuomonei dėl turto pardavimo pajamų nebuvimo, tačiau paskolas pripažino gautomis. Su tokiu sprendimu nesutikusi VMI kreipėsi į LVAT – šis patenkino VMI skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė teisėjų kolegijai nutarus, jog gyventojas VMI sprendimą skundė nepagrįstai.
Pasak VMI Teisės departamento direktorės R. Virvilienės, pastaruoju metu LVAT priėmė net 12 VMI palankių nutarčių tokio pobūdžio bylose, kai gyventojai negalėjo konkrečiai įrodyti, jog pajamas grynaisiais jie realiai gavo paskolų, turto pirkimo pardavimo, kitų sutarčių pagrindu. LVAT konstatavo, kad mokesčių administratoriaus sprendimai yra pagrįsti – VMI mokestinių patikrinimų metu gyventojams (šeimoms) pagrįstai priskaičiavo iš viso per 550 tūkst. eurų mokesčių ir su jomis susijusių sumų.
Atleidžia nuo mokesčių
VMI primena, jog visus gyventojus ir įmones VMI vienintelį kartą atleidžia nuo praeityje nesumokėtų mokesčių delspinigių ir suteikia progą išvengti baudų, jei mokesčių mokėtojai iki š. m. liepos 1 d. patikslins savo deklaracijas už 2014 m. – 2018 m. laikotarpius ir deklaruos pamirštus mokesčius. Atleidimas nuo delspinigių galioja praeityje pamirštiems sumokėti VMI administruojamiems mokesčiams, išskyrus žemės mokestį.
Kodėl verta pasinaudoti vienintele galimybe sumokėti praeityje pamirštus mokesčius, sužinoti galima VMI interneto svetainėje www.vmi.lt/cms/tavienintele ir svetainėje www.kiek.lt, atsakymus į klausimus teikia konsultantai paskambinus 1882, pasirinkus 5 „vienintelė galimybė atsiskleisti“.