Kaip informuoja Panevėžio apygardos teismas, 2009 m. kovo 25 d. trūkus prie magistralinio naftos produkto vamzdyno „Polockas–Venspilis“ nelegaliai prijungtai žarnai, Pakapynės kaime (Rokiškio r.) į pelkę išsiliejo produktotiekiu į Latviją transportuojamas dyzelinas. Naftos produktais buvo užteršti Šaltosios, Vyžuonos upeliai ir jų slėniai, kurie įtraukti į Lietuvos saugomų teritorijų kadastrą, teritorija priskiriama prie paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir priskirta saugomų „Natura 2000“ teritorijoms.
Ekologinės nelaimės metu padaryta žala vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams siekia 9 mln. 165 tūkst. 371 litą, dėl vandenyje ištirpusių naftos produktų žala aplinkai – 535 tūkst. 640 litų, žala laukinei gyvūnijai – daugiau kaip 1 tūkst. litų.
Teismas, spręsdamas bendrovės „Orlen Lietuva“ kaltės klausimą nurodė, kad atsakovei priklausantys magistraliniai vamzdynai yra priskirti prie potencialiai pavojingų įrenginių. Civiliniame kodekse nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Be to, pagal Aplinkos apsaugos įstatymą atsakovė „Orlen Lietuva“, kuri yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, atsako be kaltės.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo teiginiai, jog dar iki įvykio atsakovė turėjo galimybę imtis papildomų ir efektyvių priemonių vamzdyno apsaugai nuo neteisėtų prisijungimų, nėra paneigti.
Bendrovė teigė, kad prisijungimas prie produktotiekio buvo įvykdytas miškingoje vietoje, tačiau, teismo nuomone, žinodama jog tretieji asmenys neteisėtus prisijungimus vykdo ne atvirose vietose, o sunkiau prieinamose, nuošaliose vietovėse, atsakovė turėjo galimybę konkrečias vietoves apžiūrėti dažniau, imtis kitų priemonių (pvz., įrengti aptvėrimus, fiksuoti judėjimą vaizdo kameromis ir kt.). Taip pat, nors atsakovė nurodė, kad prisijungimo vietos paieškos buvo vykdomos žiemos metu apsnigtoje, pelkėtoje vietoje, kurioje nebuvo galima panaudoti technikos, teismas pabrėžė, kad nurodytos aplinkybės neatleidžia didesnio pavojaus šaltinio valdytojo nuo pareigos nedelsiant, operatyviai imtis visų įmanomų priemonių, siekiant užkirsti kelią naftos produktams patekti į aplinką.
Teismo nuomone, atsakovė, būdama padidinto pavojaus įrengimo savininkė, turi iš anksto numatyti likvidavimo darbų eigą netikėčiausiose vietose, būti pasirengusi užtvankų statybai ir kitokiems sudėtingiems darbams.
Atsižvelgdamas į bylos duomenis teismas konstatavo, kad bendrovė „Orlen Lietuva“ tinkamai nevykdė bendros rūpestingumo pareigos aplinkos apsaugos srityje, neužtikrino tinkamos ir pakankamos savo turto apsaugos, nebuvo taikytas pakankamas magistralinio produktotiekio fizinės saugos lygis. Kadangi atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neapsaugojo naftotiekio nuo nesankcionuotų prisijungimų, laiku nepastebėjo prisijungimo, todėl atliko neteisėtus veiksmus, kurie turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos dydžiui.
Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad pripažįsta, jog nenustatyti tretieji asmenys, o ne atsakovės „Orlen Lietuva“ darbuotojai įvykdė nesankcionuotą prisijungimą prie bendrovei priklausančio produktotiekio, tačiau pabrėžė, kad ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo pareigos atlyginti jos eksploatuojamais potencialiai pavojingais įrenginiais dėl trečiųjų asmenų kaltės aplinkai padarytą žalą. Atsakovei, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, besąlygiškai kyla pareiga užtikrinti, kad eksploatuojant naftotiekį nekiltų jokia žala. Kadangi žalos atsiradimas yra atsakovės kaltė, todėl ji ir tretieji asmenys pagal Civilinį kodeksą atsako solidariai. Kodeksas taip pat nustato, kad tuo atveju kai skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą žalą, tiek jos dalį.
Nustatydamas priteistiną iš bendrovės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į atsakomybės prigimtį, aplinkybę, jog žala padaryta gamtai, saugomai teritorijai. Įvertinęs, jog nepaneigtas faktas, kad atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, ėmėsi pažangių priemonių, siekdama išvengti galimų neteisėtų prisijungimų, ir tai, jog visos žalos priteisimas gali neskatinti atsakovės neatidėliotinai atlyginti žalą gamtai, teismas nusprendė sumažinti priteistinos žalos dydį 30 procentų. Tai, teismo nuomone, įvertinus žalos kilimo priežastis, atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
