Prieš aštuonis mėnesius sulaikius vienos drabužiais prekiaujančios Kauno uždarosios akcinės bendrovės ekspeditorių V.Marchuką manyta, kad su įkalčiais įkliuvo samdytas žudikas. Vakar Kauno apygardos teismas pripažino jį kaltu tik neteisėtai įsigijus 9 mm kalibro pistoletą „Kevin“ iš oficialiai ginklais prekiaujančios UAB „Vollit“ Kauno filialo. Pistoletą pardavęs minėto filialo vedėjas Laimonas Gudaitis nuo bausmės atleistas pagal giminaičio laidavimą.
Kaip netoli namo, kurį V.Marchukas statosi pakaunėje, atsidūrė paketas trotilo ir metalinė kolba, pilna gyvsidabrio, taip ir nenustatyta. Ore pakibo dvi prielaidos: arba paslaptį į kapus nusinešė prieš kelerius metus miręs V.Marchuko uošvis, buvęs šio sklypo savininkas, arba pavojingus „daikčiukus“ kas nors pakišo. Teisiamojo žmona ir advokatas neatmeta tikimybės, jog tai galėjo padaryti patys kratą atlikę pareigūnai.
Šokiruojantys radiniai
VW Passat, kurį vairavo 49 metų V.Marchukas, sulaikymas buvo didžiausia šių metų sausio 27–ąją Kaune rengto specialiojo policijos reido sėkmė. Ukrainiečio švarko kišenėje pareigūnai aptiko užtaisytą pistoletą. Jo dėtuvė buvo pilna šovinių. Automobilio salone pūpsojo krepšys. Jame rasti antrankiai, peilis ir moteriškas perukas.
Kai tyrimą perėmė Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba (ONTV), buvo pranešta apie dar skandalingesnį radinį, aptiktą V.Marchuko sūnaus sklype Gervėnupio (Kauno r.) sodų bendrijoje. Nebenaudojamoje šuns būdoje gulėjo indas, pilnas gyvsidabrio, – beveik 30 kilogramų. O iš po medinės baidyklės, atremtos į kiemo tvorą, skarmalų ištrauktas įtartinas paketas. Jame aptikta trotilo ir plastifikuotos virvutės, „skirtos detonatoriui sprogdinti ugniniu būdu“. Pasak specialistų, panaudojus tai, kas rasta, buvo galima surengti cheminį poveikį turintį sprogimą.
V.Marchuko žmona tvirtino, kad visas šis „turtas“ pakištas per kratą, atliktą tik po dviejų savaičių, kai policija vyrą sulaikė. Moteriai keista, kodėl nieko nerado kareiviai, apieškoję sklypą su metalo detektoriumi ir bombų ieškikliu. Skandalingi daiktai aptikti per pakartotinę kratą, surengtą po 10 minučių. Jos rezultatai parodyti tik antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ specialistams.
Uošvio šešėlis
ONTV pareigūnai atsikerta, kad atlikti kratos V.Marchuko sulaikymo dieną jie nespėjo – greitai sutemo. Tačiau sulaikytojo žmona iki šiol prisimena kuriozišką atvejį, nutikusį tą vakarą. Anot moters, jau tada vienas pareigūnų lindo į šuns būdą. Tik, užstrigęs jos angoje, nieko nerado.
Kiek laiko trotilas ir gyvsidabris gulėjo V.Marchuko sūnaus sklype, ekspertai neatsakė. Jo šeimininkas teigė nieko apie pareigūnų radinį nežinantis.
Pareigūnai savo ruožtu įrodinėja negalėję nieko padėti V.Marchuko sūnaus sklype, nes jį juosia aukšta tvora, o vartai rakinami. Be to, kieme – du šunys. V.Marchuko žmona atkerta, kad šunys – voljere, o slankiojamieji kiemo vartai, atvykus daryti kratos, buvo praviri ir taip užšalę. Po V.Marchuko sulaikymo netrukus areštinėje dviem paroms atsidūrė ir jo žmona.
Kiek laiko trotilas ir gyvsidabris gulėjo V.Marchuko sūnaus sklype, ekspertai neatsakė. Jo šeimininkas teigė nieko apie pareigūnų radinį nežinantis. Įtarimo šešėlis krito ant jau velionio V.Marchuko uošvio, kuris kadaise dirbo vadovaujamą darbą plastmasės gamybos pramonėje. Jis buvo ir milicijos draugovininku, o į gyvenimo pabaigą pradėjo rinkti metalą ir kažin ką meistrauti.
Pats V.Marchukas neneigė, kad visą gyvenimą domisi ginklais – juk užaugo Sibire, medžiotojo šeimoje. Tačiau vyras tvirtino su ONTV radiniais neturintis nieko bendro, o į šią istoriją įsivėlęs gana kvailomis aplinkybėmis.
Detektyvas nevykėlis?
V.Marchuko pasakojimas primena romaną. Neva likus porai dienų iki sulaikymo vyras pajuto esąs sekamas – naktį prie namo sukinėjosi du įtartini asmenys, bet juos pavyko nubaidyti šūviu. Nuo tada pistoletas ir liko švarke. Bandydamas pergudrauti ir toliau jį persekiojančius asmenis V.Marchukas įsimetė į automobilį peruką, peilį ir antrankius. Tačiau policija lyg tyčia surengė reidą.
Nustatyta, kad nelegaliai laikytą pistoletą V.Marchukas įsigijo prieš pusmetį. Nusipirko jį vienoje ginklų parduotuvėje Kauno centre. Pistoletas vyriškiui buvo pasiūlytas iš „po stalo“. Tai padaręs L.Gudaitis dievagojosi, kad anksčiau niekada tuo neužsiėmė, tiesiog tądien jam tą ginklą atnešė pažįstamas apsaugininkas. Sumokėjo šiam už pistoletą 1000 litų, o po kelių valandų pardavė V.Marchukui už 1700 litų. Tik vėliau paaiškėjo, kad ginklas atimtas per apiplėšimą. Jį L.Gudaičiui atnešęs UAB G4S apsaugininkas Robertas Gedminas šiandien ieškomas.
V.Marchukas tikino nusipirkęs šį pistoletą savigynos tikslais – dirbdamas ekspeditoriumi dažnai vežiojo dideles sumas pinigų. Už neteisėtą ginklo įsigijimą jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. L.Gudaitis nuo bausmės atleistas pagal laidavimą. Šio terminas – 2 metai. Per savaitę jis privalo sumokėti 3 tūkst. litų užstatą. Be to, valstybės naudai iš L.Gudaičio bus išieškoti ir tie 700 litų, kuriuos uždirbo perparduodamas ginklą V.Marchukui.
