Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, apie išdaužtus pastato, esančio Gedimino prospekte 40, langus 6.44 val. policijai pranešė saugos tarnybos darbuotoja.
Šiuo adresu yra įsikūrę Vilniaus apygardos bei Lietuvos apeliacinis teismai, taip pat veikia Lietuvos ypatingasis archyvas. Įėjimas į visas šias tris įstaigas iš Gedimino prospekto pusės yra bendras.
Akmenys buvo labai masyvūs, juos tikrai reikėjo čia specialiai atsinešti, pasiruošti.
Rūmuose įsikūręs ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, veikia ir Memorialinis departamentas (su Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi), tačiau pastarieji padaliniai turi atskirą šoninį įėjimą, iš Aukų g. pusės.
Policijos pareigūnai įvykio vietoje nuo ryto aiškinosi incidento aplinkybes.
Vilniaus apskrities policijoje 15min sužinojo, kad tyrėjams jau tiksliai pavyko nustatyti išpuolio laiką: vėlus pirmadienio vakaras, 23.55 val.
Pagrindinėje sostinės gatvėje – Gedimino prospekte, yra daug saugumo sumetimais veikiančių vaizdo stebėjimo kamerų.
Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) direktoriaus pavaduotojas Kęstas Remeika 15min papasakojo, kad išpuolio padarinius pamatė ryte, atvykęs į darbą.
„Akmenys buvo labai masyvūs, juos tikrai reikėjo čia specialiai atsinešti, pasiruošti“, – minėjo 15min pašnekovas.
Tiek į Lietuvos Apeliacinį teismą, tiek į Vilniaus apygardos teismą teoriškai galima užeiti per kitas duris iš Vasario 16-osios gatvės pusės, tačiau LYA personalas pasirinkimo neturi, kasdien varsto būtent šias vandalo taikiniu tapusias trigubas duris. Dvejos iš jų yra įstiklintos ir abi (tiek išorinės, tiek tarpinės) buvo išdaužytos.
K.Remeika minėjo, kad gaisro ar kitu ekstremaliu atveju evakuacinis išėjimas iš archyvo yra numatytas per muziejų, tačiau tokiomis aplinkybėmis, kuomet tiriamas išdaužtų stiklų išpuolis ir ruošiamasi atstatyti jo padarinius, naudoti pagalbinių durų nėra tikslinga.
LYA direktoriaus pavaduotojas sakė neturintis versijos, už ką ar prieš ką šis išpuolis buvo nukreiptas, – kuomet pastate įsikūrusios kelios įstaigos, apie motyvus belieka spėlioti.
Visgi praktika rodo, kad kai kurių asmenų „keršto“ dažniausiai sulaukia teismų rūmų – atsiranda nepatenkintųjų teismų sprendimais arba vien tuo, kad vyksta procesai. Tai teismų melagingų „užminavimų“, tai kitokių bandymų trikdyti veiklą retsykiai pasitaiko.
Užfiksavusi pirmines įvykio aplinkybes, policija nedelsdama ėmėsi ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 187-ąją straipsnį „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, numatoma BK.
