Į 15min.lt redakciją kreipėsi vilnietė Ingrida, kuri prisipažino, kad sutartį su draudimo kompanija pasirašė aklai, o perskaitė dokumentą tik nutikus bėdai.
Moteris vienoje degalinėje prie sostinės oro uosto atsiskaitė už prekes ir išėjo palikusį mobilųjį prie kasos. Aparatą pasisavino kita pirkėja.
Manau, kad tai yra legali žmonių apgavystė, – piktinosi ir mobiliojo, ir jo draudimo netekusi vilnietė.
Formaliai situacija paprasta: įvykis nedraudiminis, todėl išmoka dėl vagystės nepriklauso.
Tačiau vilnietei netelpa į galvą: jei už draudimą nuo vagystės sumokėta 20 eurų, vagystės faktas užfiksuotas net vaizdo kameromis, policija yra nustačiusi įtariamąją ir ilgapirštė romų tautybės moteris net stojo prieš teismą – kodėl draudimo kompanija nesutinka atlyginti žalos?
Pasirodo, reikia įdėmiai skaityti pasirašomos draudimo sutarties punktus: jei turto vagystė įvykdoma su plėšimo arba įsilaužimo požymiais, išmoka nukentėjusiajam priklauso.
Tuo tarpu tokiu atveju, kaip Ingridos, kuomet mobilusis buvo be priežiūros paliktas degalinėje prie kasos, joks smurtas panaudotas nebuvo ir spynų laužti ar stiklų daužti neprireikė. Jei būtų nutikę priešingai, draudikai be jokių diskusijų apmokėtų Ingridai už prarastą turtą.
„Kiek žinome, visos draudimo kompanijos taiko tokią praktiką“, – 15min.lt teigė Ingridos telefoną apdraudusios bendrovės „PZU Lietuva“ atstovė spaudai Jovita Aukštuolytė-Minderienė.
„Aš suprantu, kad yra tokie sutarties punktai, ir dabar kalta likau aš, kad jų neperskaičiau, o ne telefoną pavogusi čigonė. Bet manau, kad tai yra legali žmonių apgavystė“, – piktinosi ir mobiliojo, ir jo draudimo netekusi vilnietė.
Ji patarė kitiems klientams, kuriems mobiliųjų pardavėjai siūlo kartu įsigyti telefono draudimą, iš anksto pasidomėti visomis sutarties sąlygomis ir gerai pasvarstyti, ar apskritai verta už tokią paslaugą mokėti.