Bylos duomenimis, 2006-ųjų kovo 4-osios, šeštadienio, rytą, Neringa Jakelaitienė nuvyko prie buvusio savo mylimojo namų Vytauto gatvėje Palangoje, iš ankstų parengusi kraują stingdantį planą. Už tai, kad keturiasdešimtmetis vyras nepripažino kūdikio tėvystės ir apskritai ją metė, moteris nutarė sudeginti jį gyvą.
Užsilipusi ant verandos stogelio N.Jakelaitienė pravėrė langą ir pliūkštelėjo ant vyriškio benzino, prilaistė degaus skysčio ir patalpoje. Įžiebta ugnis bematant išplito. Liepsnų apimtas vyras puolė į vonią gesintis, lakstė po kambarį bandydamas užgesinti gaisrą. Vyras apdegė daugiau nei pusę (52 proc.) kūno, po gydymų liko ryškūs randai.
Lietuvos apeliaciniam teismui palangiškė skundė jai nepalankų 2012 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo ji už pasikėsinimą itin žiauriai nužudyti vyrą yra nuteista kalėti 5,5 metų. Be to, iš palangiškės nukentėjusiajam priteista 60 tūkst. litų neturtinės žalos kompensacija, dar 8 950 litų nuteistoji privalo sumokėti už jo gydymą Valstybinei ligonių kasai.
N.Jakelaitienė kaltės niekada nepripažino, bylą visada vadindavo sufabrikuota, dabar aršiai gynėsi ir Apeliaciniame teisme.
Iš palangiškės nukentėjusiajam priteista 60 tūkst. litų neturtinės žalos kompensacija, dar 8 950 litų nuteistoji privalo sumokėti už jo gydymą.
Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, N.Jakelaitienės kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
Klaipėdos teisėjai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidę Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė teisingą bausmę.
Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta, pažymėjo kolegija.
Motyvuota nutartis, kodėl byla išspręsta teisingai, užima 15 puslapių.
Vienintelis verdikto pakeitimas, kurį atliko Apeliacinis teismas – iš nuosprendžio aprašomosios dalies, aprašant padarytą nusikalstamą veiką, pašalino aplinkybę, kad N.Jakelaitienė pasikėsino nužudyti žmogų būdama apsvaigusi nuo alkoholio.
Po šios nutarties paskelbimo, nuosprendis N.Jakelaitienės byloje įsiteisėjo iškart, tačiau jį dar galima skųsti Aukščiausiajam Teismui.
Beje, nagrinėjant skundą Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje Vilniuje N.Jakelaitienė kėlė toną, verkė, trukdė kalbėti prokurorei, pertraukinėjo teisėjus ir netgi užsipuolė ją pačią ginantį advokatą. Dėl tokių manierų apeliantė sulaukė daugybės įspėjimų, kad gali būti apskritai pašalinta iš teismo salės.
Tokio pat nervingo chaoso sąlygomis N.Jakelaitienės byla trejus metus buvo nagrinėjama ir Klaipėdos apygardos teisme. Nors proceso faktinės aplinkybės elementarios, uostamiesčio teisėjams N.Jakelaitienės byla buvo tapusi tikru išbandymu, mat moteris nuolat bandė nušalinti teismą, posėdžio sekretorę, stabdydavo procesą prašymų srautu, reikalavimais kviesti įvairių sričių specialistus, be to, nelankydavo posėdžių dėl ligos, keletą sykių keitė ją ginančius advokatus.
Be to, N.Jakelaitienė 2013 m. balandžio pradžioje sukėlė psichozę Seime, kai parlamentarai sprendė klausimą dėl Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės.
Vis dėlto specialistai yra pripažinę, kad ši Palangos gyventoja gali valdytis, suprasti savo veiksmus ir už juos atsakyti.
