Gruodžio 16 d. popietę surengta speciali spaudos konferencija, kurios metu teisėsaugininkai komentavo baigtą ir teismui perduotą itin svarbų tyrimą. Tai viena didžiausių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo ir pinigų plovimo bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Tyrimo duomenimis, valstybei padaryta žala siekia per 13 mln. eurų nesumokėtų pelno mokesčio ir PVM.
Spaudos konferencijoje po pietų dalyvavo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Nina Raugienė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos viršininkas Algimantas Laucevičius.
„Iš tų 13 milijonų maždaug 8,4 milijono galimai buvo įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti, juos išgryninus“, – sakė prokurorė.
Byloje – šeši kaltinamieji. Vienas jų – juridinis asmuo, kurio naudai ir buvo daromos nusikalstamos veikos.
Nusikalstamų idėjų generatoriumi vadinamas jau 13 kartų teistas Mažeikių gyventojas.
Iš tų 13 milijonų maždaug 8,4 milijono galimai buvo įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti, juos išgryninus
„Teismui perduoti šeši kaltinamieji, iš kurių penki yra fiziniai asmenys, vienas kaltinamasis – juridinis asmuo, kurio naudai buvo daromos nusikalstamos veikos. Pagrindinis jų organizatorius, idėjų generatorius buvo 13 kartų už įvairius finansinius nusikaltimus teistas ir šiuo metu dar trijose bylose teisiamas Mažeikių gyventojas“, – BNS cituoja prokurorę.
Šioje byloje jis ėmėsi nusikalstamų sumanymų, dar būdamas nelaisvėje, atlikdamas bausmę.
Sukčiavimui buvo naudojamos fiktyvios įmonės ir netikri jų direktoriai, dažnai asocialūs asmenys, ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos piliečiai.
„Tikėkimės, kad mūsų kaltinimai pasitvirtins. Apklausta labai daug liudytojų, surinkta labai daug medžiagų“, – minėjo prokurorė N.Raugienė.
Ji pridūrė, kad iš viso ikiteisminiame tyrime buvo 18 įtariamųjų, 7 iš jų atžvilgiu, asmenims pripažinus kaltę, jau paskirti baudžiamieji įsakymai.
Anot A.Laucevičiaus, ikiteisminis tyrimas užsitęsė nuo 2015 m., bet ir iki tol duomenys buvo renkami kriminalinės žvalgybos būdu. Esminiai tyrimo veiksmai, jo teigimu, buvo atlikti 2014-2016 m.
„Pagrindinis jų verslas buvo naftos produktų prekyba“, – teigė FNTT valdybos viršininkas A.Laucevičius.
Taip pat jis minėjo, kad formaliai netikros bendrovės deklaruodavo ir kitokias, nesusijusias veiklas, tarkime, elektronikos prekių prekybą, netgi kavos verslą.
„Buvo sukurta grandinė įmonių, iš viso 28 įmonės, kuriant viziją, kad tarp tų įmonių vyksta bendradarbiavimas. Tokia fikcija, kurios nebuvo. Aš jas vadinu orinėmis, fiktyviomis įmonėmis“, – sakė FNTT atstovas. Jis minėjo, kad schemoje dalyvavo ne tik viena Čekijos įmonė, bet net ir viena Panamoje registruota finansų institucija.
Savo vardu jis nelabai įsigydavo. Turtą jis įsigydavo įmonės, savo sugyventinės vardu – butus, žemės sklypus, automobilius
Kalbėdamas apie pagrindinį organizatorių, A.Laucevičius įtariamąjį pavadino „įdomiu žmogumi“, apie kurį galbūt net galima sukurti filmą.
Ar būdamas laisvėje pagrindinis įtariamasis spėjo susikrauti turtus, mėgavosi prabanga?
„Savo vardu jis nelabai įsigydavo. Turtą jis įsigydavo įmonės, savo sugyventinės vardu – butus, žemės sklypus, automobilius“, – pasakojo prokurorė N.Raugienė, pažymėjusi, kad visas galimai nusikalstamu būdu įgytas lėšas ir kitą turtą, kurį pavyko aptikti, teisėsauga yra areštavusi. „To turto vertė siekia 1,8 mln. eurų“, – teigė prokurorė.
Pagarsėjęs PVM sukčiavimais
Išsamų pranešimą apie šį istorinį tyrimą ketvirtadienio popietę paviešino ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Užbaigta ir teismui perduota viena didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje finansinių nusikaltimų bylų, kurioje valstybei padaryta žala siekia per 13 mln. eurų nesumokėtų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių, iš kurių 8,4 mln. eurų buvo galimai įgyti nusikalstamu būdu ir legalizuoti juos išgryninant.
Kaltinamai pareikšti 5 asmenims, tarp kurių ir pagrindinis nusikalstamų schemų organizatorius – 13 kartų už įvairius finansinius nusikaltimus teistas ir teisiamas Mažeikių gyventojas, ne vienus metus už panašius nusikaltimus praleidęs įkalinimo įstaigose. Kaltinimai pareikšti ir vienam juridiniam asmeniui. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra, pažymima FNTT pranešime.
Schemose naudojo fiktyvias įmones
Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, buvo pradėtas surinkus patikrintą žvalgybinę informaciją apie galimai vykdomą nesąžiningą prekybą naftos produktais. Tuo metu įtarta, kad didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės nesąžiningai konkuruoja, siekdamos sumažinti degalinių tinklams parduodamų naftos produktų kainas, į verslo schemas įtraukia fiktyvius prekių pirkimo–pardavimo sandorius, taip apgaule sumažindamos mokėtinų mokesčių sumą, kad galėtų sumažinti didmeninę praduodamų naftos produktų kainą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad naftos produktais prekiauja ir nusikalstamas PVM vengimo ir pinigų legalizavimo schemas galimai vykdo organizuota grupė, kurioje veikė tuo metu dar kalėjime sėdėjęs pagrindinis organizatorius, taip pat jo sūnus ir kiti asmenys. Įtariama, kad organizuota grupė, bandydama išvengti PVM, dirbtinai kėlė savo apyvartą ir kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir nusipirktų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys, o atėjus laikui mokėti mokesčius, veiklos nevykdančiomis bendrovėmis ketinta atsikratyti nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių.
Dyzelino ir benzino sandoriai
Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais veikė galimai klastodami savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus, į apskaitą įtraukdami neįvykusius tarpusavio sandorius ir apgaulingai tvarkydami juridinių asmenų apskaitas. Skaičiuojama, kad 2014–2016 metais sukčiaujant buvo išvengta sumokėti per 7 mln. eurų PVM ir beveik 4 mln. eurų pelno mokesčių.
Skaičiuojama, kad vien didmeninės prekybos naftos produktais apyvarta sudarė beveik 21 mln. eurų. To laikotarpio kainomis buvo parduota beveik 30 mln. litrų dyzelino ir benzino – toks kiekis tilptų į 491 cisterną, o bendra galimai fiktyvių sandorių suma viršijo 41 mln. eurų.
Siekiant legalizuoti nusikalstamai gautus pinigus, buvo panaudota dar viena netikrų sandorių grandinė.
Neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, kavos, sidabro, gintaro iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių 7 lietuviškų, 11 latviškų, 9 lenkiškų, 1 čekiškos įmonės ir 1 Panamoje registruotos finansų įstaigos.
Įtariama, kad pagrindinis organizatorius naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis ir neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, kavos, sidabro, gintaro iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių 7 lietuviškų, 11 latviškų, 9 lenkiškų, 1 čekiškos įmonės ir 1 Panamoje registruotos finansų įstaigos.
Latvis, naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, paskui šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo pagrindiniam kaltinamajam. Nustatyta, kad 2014–2016 metais tokių pavedimų suma siekė 8,4 mln. eurų, iš kurių pagrindinis kaltinamasis užvaldė ir savo reikmėms naudojo per 6,7 mln. eurų.
Teisėsaugai gerai žinomas nuo 1994 metų
Pareigūnai pastebi, kad šis tyrimas buvo labai sudėtingas ir platus, pareikalavęs profesionalių tyrėjų pastangų ir gebėjimų, pritaikyti patys inovatyviausi žvalgybos metodai.
Bendrininkų grupė veikė organizuotai, pasiskirstę vaidmenimis – visi pagrindinio schemų sumanytojo nurodymai buvo duodami tik per tarpininkus, todėl nustatyti ryšius tarp kaltinamojo, kitų bendrininkavusių asmenų ir fiktyvių bendrovių buvo sudėtinga.
Tik kruopštus FNTT žvalgų darbas padėjo identifikuoti veikimo schemą, nors organizuotos grupės nariai keitė telefonus, naudojosi užsienyje registruotomis SIM kortelėmis, keitėsi informacija per telefonų programėles ir serverius, esančius Rusijoje.
Pagrindinis įtariamas schemų organizatorius – dėl panašių finansinių nusikaltimų darymo teisėsaugai gerai žinomas nuo 1994 metų. Ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose, organizatorius buvo teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) prekiaujant degalais, metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis, paskutiniais metais nusikalstamos veikos buvo daromos prekiaujant naftos produktais.
Teismas, priimdamas apkaltinamuosius nuosprendžius, jau 2011 metais konstatavo, kad analogiškų nusikaltimų darymas yra jau tapęs neatsiejamu įtariamojo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu. Remiantis teigiama įkalinimo įstaigos charakteristika, kurioje nurodyta, kad asmuo ateityje greičiausiai nebedarys nusikaltimų, iš įkalinimo įstaigos jis buvo paleistas anksčiau laiko ir – jo paties žodžiais tariant – iš kalėjimo sugrįžo jau turėdamas pinigų ir „įsukęs“ verslo schemą.
Vien FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdyboje kaltinamajam buvo pradėti ir į teismą perduoti dar 3 ikiteisminiai tyrimai. Šiuose tyrimuose nustatyta per 258 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei ir 25 tūkst. eurų padaryta žala juridiniam asmeniui.
Įtarimai padarius nusikalstamas veikas buvo pareikšti 18-ai asmenų. Dėl 7 asmenų teismai priėmė baudžiamuosius įsakymus, su 4 asmenimis susiję ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, 1 įtariamasis mirė, 6-ių įtariamųjų organizuotos grupės narių baudžiamoji byla perduota į teismą, Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Ninai Raugienei surašius kaltinamąjį aktą.
Butai, namai, sklypai, mašinos
Ikiteisminio tyrimo metu laikinai buvo apribota nuosavybės teisė į įtariamųjų turtą (butus, namus, žemės sklypus, automobilius), kurio bendra vertė siekia 1,8 mln. eurų.
Schemų organizatorius dalį šio turto (vilkikus bei puspriekabes) pardavė, žinodamas, kad jiems yra skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir naujieji šio turto savininkai jų negalės priregistruoti savo vardu. Dėl šio fakto kaltinamajam pradėtas ir atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Dalis parduoto turto yra surasta Lietuvoje ir Ukrainoje. Kai kurios transporto priemonės buvo parduotos ir išgabentos į Rusiją. Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma siekia beveik 12 mln. eurų.
Griežčiausia numatoma bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų.
Be to, FNTT, atlikdama šį ir kitus tyrimus, susijusius su naftos produktų prekyba, identifikavo teisės aktų spragas, sudarančias sąlygas piktnaudžiauti grobstant valstybės lėšas, todėl inicijavo Energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus, susijusius su ūkio subjektams privalomu 1 mln. eurų garanto įvedimu bei licencijavimo centralizavimu – tai žymiai sumažino neteisėtų ar nusikalstamų veikų skaičių šiame sektoriuje Lietuvoje.
Už sukčiaujant pasisavintą didelės vertės svetimą turtą griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laivės atėmimu iki ketverių metų. Už įsteigimą ar vadovavimą juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už dokumentų klastojimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
