R.Bražinskui mirties bausmė sušaudant buvo paskirta už nužudymą 1990 metų gruodį. Tuomet 18-metis vaikinas kartu su Gediminu Narkevičiumi žiauriai nužudė taksi vairuotoją.
Tiesa, G.Narkevičius buvo nuteistas 15-os metų laisvės atėmimo bausme, o R.Bražinskui mirties bausmę teismas pakeitė į kalėjimą iki gyvos galvos.
46-erių vyras už grotų praleido didžiąją dalį savo gyvenimo – 28 metus ir 4 mėnesius.
Ketvirtadienį teisėjai nusprendė, kad R.Bražinskas pasitaisė ir tenkino Vilniaus pataisos namų teikimą – po 5 metų pataisos namuose jis galės išleisti į laisvę.
Istorinis nuosprendis
Tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai iki gyvos galvos kalinčiam nusikaltėliui sušvelninta bausmė. Galimybė tą padaryti atsirado tik šiemet, kai kovo mėnesį Seimas priėmė įstatymo pataisas.
Įstatymo projektas parengtas, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.
„Kad ir kokios ilgos ir pelnytos būtų jų kalinimo bausmės, jie tebeturi teisę tikėtis, kad kada nors galėtų išpirkti kaltę už savo įvykdytus nusižengimus. Tokia viltis neturėtų būti iš jų visiškai atimama. Atimti iš jų šį vilties pojūtį reikštų atimti fundamentalų jų žmoniškumo aspektą, ir šitaip pasielgti būtų žeminama“, – konstatavo EŽTT.
„Mes mirties bausmės neturime, bet įkalinimas iki gyvos galvos yra adekvati bausmė. Jeigu žmogus, darydamas nusikaltimą, gali tikėtis sprendimo paleisti anksčiau laiko, tai kaip prevencinė priemonė labai sunkiems nusikaltimams nebeveikų“, – tada aiškino jis.
Ne vienas kalintis iki gyvos galvos jau kreipėsi su prašymais paleisti juos anksčiau, tačiau malonės nesulaukė.
Tačiau R.Bražinsko atvejis – kitoks. Mažai tikėtina, kad šiandien už panašų nusikaltimą 18-metis sulauktų tokios negailestingos bausmės, paprastai teisėjai apsiriboja laisvės atėmimu iki 20 metų, o dažnai dėl jauno amžiaus skiria ir švelnesnes bausmes.
Be to, R.Bražinskas niekada nesigynė, pripažino savo kaltę ir šiandien dėl savo nusikaltimo nekaltina kitų, gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį.
Mokėsi ir dirba
Teismas atsižvelgė į tai, kad R.Bražinskas už grotų laiko veltui neleido. Jis įgijo vidurinį išsilavinimą, baigė 3 kursus Edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos fakultete.
Nuo 2008 metų staliumi dirba įmonėje „Mūsų amatai“, o po penkmečio buvo paaukštintas – tapo brigadininku.
„Viršininko charakterizuojamas teigiamai, kaip sukaupęs nemažą darbinę patirtį, motyvuotas ir gebantis motyvuoti kitus nuteistuosius dirbti ir organizuoti darbo procesą. Labai sąžiningai ir gerai atlieka jam pavestą darbą, įvedė į gamybos procesą daug inovacijų. Jis pats charakterizuojamas kaip sąžiningas, drausmingas ir atsakingas, darbštus, iniciatyvus.
Jis apibūdinamas kaip puikiai įvaldęs staliaus profesiją, moka naudoti įvairius įrankius ir stakles, pats gali pagaminti bet kokį įrenginį. Laisvu laiku užsiima kūrybine veikla, iš medžio atliekų gamina vienetinius daiktus, yra pagaminęs lėlių namelį, kurį padovanojo Nemenčinės vaikų darželiui“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Teismui pateikti ir dokumentai, kad paleistas į laisvę R.Bražinskas nesivalkios gatvėmis, jį priims gyventi brolis.
„Svarbu ir tai, kad nuteistasis netoleruoja subkultūros, pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai su jais bendrauja, tačiau draugus renkasi atsargiai, vengia žinomų tvarkos drumstėjų“, – teismo nuosprendyje rašoma apie nuteistąjį.
Vyras teisėjus įtikino, kad turi aiškius ir realius ateities planus: planuoja kurti šeimą, dirbti, o gal net tapti verslininku.