Abu vyrai kaltinami sukčiavimu, turto pasisavinimu, M.Laurinaitis ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, o A.Tebelškiui teks atsakyti ir už dokumentų klastojimą. Pradžioje kratęsi atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu abu vyrai pripažino savo kaltę, sutiko, jog teisme būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Ši aplinkybė teismui leidžia bausmę mažinti trečdaliu.
M.Laurinaitis ir A.Tebelškis yra kaltinami pasisavinę pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, socialines įmokas. Valstybinė mokesčių inspekcija kaltinamiesiems pateikė 138 446 eurų civilinį ieškinį.
Valstybinė mokesčių inspekcija kaltinamiesiems pateikė 138 446 eurų civilinį ieškinį
Prokurorė L.Rokanskienė trečiadienį teisme sakydama baigiamąją kalbą pasakojo, jog M.Laurinaitis buvo įkūręs cechą, kuriam vystyti trūko pinigų. Buvusiame vaikų darželyje jis įkurdino konservų gamybos liniją, pastatė įrangą, tačiau siekė susimažinti mokesčius, kuriuos, kaip sakėsi pats kaltinamasis, norėjo investuoti į pastato remontą.
Fiktyvių įmonių vardu Latvijoje vyrai pirkdavo žuvų konservus, paskui išrašydavo buhalterinius dokumentus, rodančius, kad iš fiktyvių Lietuvoje registruotų firmų konservus nupirko A.Tebelškio vadovaujamos bendrovės. Vėliau šios prekės būdavo tiekiamos didiesiems prekybos tinklams.
Pagal įstatymus PVM turėdavo sumokėti įmonės, nupirkusios prekes užsienyje. Tačiau fiktyvios bendrovės šio mokesčio nemokėdavo, tad vien pagal šią schemą buvo nusukta daugiau kaip ketvirtis milijono litų PVM.
Kaltinamasis M.Laurinaitis teigė, jog pinigų už tariamus sandorius nepasisavino, o panaudojo įmonės veiklai, įsigydavo prekių, įrangos.
„Nuo nusikalstamų veikų praėjo dešimt metų, tad negali nurodyti, kur panaudojo, bet teigia, kad nepasisavino“, – teisme sakė prokurorė.
Bylos duomenimis, apgaule pasisavintų lėšų vertė siekia apie pusę milijono eurų. Vyrai kelerius metus elgėsi nesąžiningai valstybės atžvilgiu. Klastojant sąskaitas faktūras buvo imituojami sandoriai.
Kratos metu rado narkotikų
Sukčiaujančios įmonės buvo įkurtos Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Teigiama, jog dalį buhalterinių dokumentų A.Tebelškis laikė savo draugų namuose. Supratęs, kad juo susidomėjo FNTT, draugams jis liepė dokumentus sunaikinti. Bet pareigūnai apie tai sužinojo labai greitai: į A.Tebelškio pažįstamų namus FNTT darbuotojai su kratos orderiu atlėkė nespėjus visko sunaikinti. Dalis dokumentų jau buvo sukišta į krosnį – dalį apsvilusių popierių pareigūnai spėjo ištraukti. Didžioji dalis dokumentų dar buvo maiše.
Atliekant kratą paties A.Tebelškio name buvo aptiktas netikėtas radinys: viename kambaryje buvo įrengta kanapių plantacija. Narkotiniai augalai vešėjo loviuose po kaitinamosiomis lempomis.
Sulaikytas užsienyje
Vyrai įtariami apgaule užvaldę, pasisavinę ir iššvaistę maždaug pusės milijono eurų vertės svetimo turto. Kaltinimai abiem buvo pateikti prieš aštuonerius metus, tačiau prieš teismą jie stojo visai neseniai.
M.Laurinaičio teisėsaugai nepavyko rasti septynerius metus. Anksčiau jam buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas niekur neišvykti iš Lietuvos, tačiau vyras paspruko į užsienį. Paskelbus tarptautinę M.Laurinaičio paiešką lietuvio ieškota septynerius metus. Prieš dvejus metus jis buvo sulaikytas Italijoje, tačiau nežinia dėl kokių priežasčių išsisuko.
Galiausiai M.Laurinaitis užsienyje buvo sulaikytas.
Klaipėdos apygardos teismas pargabentam įtariamajam paskyrė suėmimą. Nuo gegužės M.Laurinaitis laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Niekur nesislapstęs ir su teisėsauga visą laiką bendradarbiavęs A.Tebelškis liko laisvėje.
Baigiamosios kalbos nepasakė
Trečiadienį Klaipėdos apygardos teisme prokurorė L.Rokanskienė paprašė abiem vyrams skirti lygtines laisvės atėmimo bausmes. M.Laurinaičiui prokurorė prašė paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Vyras būtų įpareigotas įsidarbinti, neišvykti iš gyvenamosios vietos ir solidariai su A.Tebelškiu atlyginti žalą valstybei.
A.Tebelškiui siūloma skirti trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę, vykdymą taip pat atidedant. A.Tebelškio advokatas prokurorės siūlymą sutiko palankiai ir siūlė taikyti minimalią bausmę, nes vyras visą šį laiką bendradarbiavo su teisėsauga.
Treji metai ilga bausmė. Niekur neišvykti – man tai ilga bausmė, – sakė M.Laurinaitis.
Tuo metu M.Laurinaitis buvo nusivylęs. Advokatui paprašius pertraukos šis tikino neuždirbsiąs per trejus metus 140 tūkstančių eurų, o ir iš Lietuvos negalėsiąs išvykti.
„Treji metai ilga bausmė. Niekur neišvykti – man tai ilga bausmė. Jau trejus metus prabuvau iki teismo, dabar trejus metus išbūsiu, šešeri-septyneri metai, man ilga bausmė“, – sakė vyras.
Prokurorė L.Rokanskienė stebėjosi, retoriškai klausdama, ar geresnė bausmė yra įkalinimas? Išvykti lygtinai nuteistiesiems leidžiama, tačiau nuteistieji šį prašymą turi susiderinti su atitinkamomis institucijomis.
