Trečiadienį nepavykus sučiupti įtariamų vagišių Pilaitėje policijos atstovas bandė paaiškinti, jog, be kitų kliūčių, pareigūnams buvo nurodytas netikslus adresas.
Anot jo, patruliai atvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo namą, tačiau nieko įtartino nepastebėjo, o prieš kelias akimirkas du įtartini jaunuoliai išties bandė įsibrauti į daugiabučio pirmo aukšto butą I.Simonaitytės gatvėje.
„Paaiškėjo, kad žmogus pasakė ne tą adresą, jis pranešė, kad įvykis buvo Simonaitytės g. 7 name, o iš tiesų jis vyko Simonaitytės g. 6, todėl pareigūnai apžiūrėjo ne tą namą”, – feisbuke teigė policijos atstovas.
Vis dėlto užsispyrusio vilniečio dėka nusikaltimas išaiškėjo, tačiau policija tvirtina, kad apie nusikaltimą pranešusiam vilniečiui negalėjo prisiskambinti, kadangi Bendrojo pagalbos centro perduotoje informacijoje nebuvo užfiksuotas jo telefono numeris. Kaip tai galėjo atsitikti?
„Bendrojo pagalbos centro duomenys – visai ne tokie, iš kokio jis skambino. Čia BPC galėtų plačiau paaiškinti, sakė, kad būna taip – žmogus skambina iš normalios kortelės, o BPC išmuša neaiškų numerį. Pareigūnai bandė susisiekti, bet jiems nepavyko“, – 15min sakė Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas.
Kaip buvo iš tiesų – ar apskritai vilniečio numeris nebuvo užfiksuotas, ar jis buvo netikslus? Galbūt tai – sisteminė BPC sistemos klaida?
Išsiunčia ne telefono numerį
BPC atstovė spaudai Vilma Juozevičiūtė 15min aiškino, jog telefono numerį perduoda mobiliojo ryšio operatoriai, o BPC šiam procesui įtakos daryti negali. BPC atstovė patvirtino, kad policijai duomenys buvo perduoti, tačiau telefono numerio vietoje buvo tam tikri skaičiai, juos rinkdami trečiadienį ir bandė prisiskambinti patruliai.
Nenuostabu, kad jiems nepavyko, kadangi tai buvo visai ne telefono numeris – 15min žiniomis, buvo apie 15 skaitmenų, o mobiliojo telefono numeris jų turi tik 11. Tad kokį numerį surinko patruliai?
Anot BPC atstovės, tikėtina, kad tai buvo vilniečio mobiliojo telefono identifikacinis (IMEI) numeris, kurį BPC perduoda policijai automatiškai – netikrindamas, ar duomenys yra tikslūs.
„Mūsų manymu, tai yra IMEI kodas. <...> Kiek pasidomėjome, šiuo atveju mobilusis telefonas persijungė iš 4G ryšio tinklo į 2G ir įvyko kažkokia klaida sistemoje, todėl mobiliojo ryšio operatorius perdavė ne visą informaciją“, – sakė V.Juozevičiūtė.
Paklausus, kaip dažnai pasitaiko tokių atvejų, BPC atstovė negalėjo pasakyti tikslių skaičių, tačiau, pasak jos, būtų sunku įvertinti šios problemos mastą, kadangi neretai sulaukiama pranešimų, kai žmonės skambina be SIM kortelės, norėdami, pavyzdžiui, pajuokauti ir iškviesti spec. tarnybas. Tokiu atveju ryšio operatorius nustato skambinančiojo vietą, tačiau, žinoma, mobiliojo numerio perduoti negali, todėl spec. tarnybas pasiekia tik pranešėjo IMEI numeris.
Tačiau ar gali būti, kad dėl šios klaidos taip pat sudėtinga nustatyti pranešėjo buvimo vietą?
„Su vietos nustatymu šiuo atveju taip pat šiek tiek sudėtingiau, nes jeigu siunčiame pajėgas į įvykio vietą, bet ji nėra susieta su numeriu, šiek tiek sunkiau, aišku. Bet jeigu žmogus paskambina, pasako tiksliai adresą, tai nėra jokios problemos“, – sakė V.Juozevičiūtė.
BPC atstovė 15min patikino, kad ryšio operatoriai kiekvienąkart susidūrę su tokiais trikdžiais aiškinasi situaciją ir ieško sprendimo, bet nesiryžo svarstyti, kam tektų atsakyti – Bendrajam pagalbos centrui ar ryšio operatoriui – jei įvykio vietos patikslinimas galėtų būti mirties ar gyvybės klausimas.
„Bendrasis pagalbos centras čia yra visiškai niekuo dėtas. Telefono numerį, vietos nustatymo duomenis – perduoda mobiliojo ryšio operatoriai. Ką mes gauname, tą mes turime, tą mes ir matome. Ir jeigu pas juos įvyksta kažkokia klaida, tai mes ir gauname klaidingus duomenis“, – sakė V.Juozevičiūtė.
Priežastys – įvairios
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas 15min sakė, jog ar telefonas būtų su SIM kortele, ar be jos, be kitų duomenų, Bendrajam pagalbos centrui ryšio operatorius automatiškai nurodo pranešėjo buvimo vieta. Tiesa, nereikėtų tikėtis, jog spec. tarnybos mato visiškai tikslią vietą. Iš tiesų skambinančiojo vieta nustatoma maždaug 700 metrų spinduliu.
„Tele2“ atstovas taip pat teigė, kad su trečiadienio atveju Pilaitėje yra susipažinęs, tačiau kol kas negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl BPC buvo išsiųstas ne telefono numeris, o jo identifikacinis numeris. „Kiekvienąkart, kai mes sužinome apie tokius atvejus, studijuojame – I.Simonaitytės gatvėje ryšys yra puikus – ir 2G, 3G, ir 4G. Gali būti, kad pranešėjui būtų užtekę perkrauti telefoną“, – sakė A.Baranauskas.
Anot jo, 4G tinklas yra skirtas naršymui internete, o skambinant, telefonas registruojasi į 3G ar 2G tinklą, tačiau kartais pasitaiko nesklandumų telefonui persiregistruojant iš vieno ryšio į kitą ar dėl telefono programinės įrangos gedimo ar kitų priežasčių.
Tokiose situacijose mobilusis telefonas neprisijungtų prie tinklo ir BPC perduotų ne pranešėjo telefono numerį, kuriuo būtų galima su juo susisiekti, bet identifikacinį numerį.
„Lygiai taip pat žmogus gali skambinti, kai jam baigėsi sąskaita – jis vis tiek gali paskambinti 112. Jis gali paskambinti parduotuvėje įjungęs naują telefoną, nors nėra jokios SIM kortelės. Ir jam niekas negalės perskambinti. <...> Mes visi turime žinoti, kad reikia maksimaliai tikslų adresą pasakyti“, – sakė A.Baranauskas
„Aišku, kad galimybė perskambinti ir pasitikslinti yra svarbi. Jeigu tai yra telefono problema, aš neturiu kito sprendimo, kaip perkrauti mobilųjį telefoną prieš skambinant BPC <...> Patarimas žmogui yra pasižiūrėti ar yra ryšys, o ką daryti specialiosioms tarnyboms – nežinau, bet tikriausiai važiuoti į įvykio vietą ir žiūrėti patiems“, – sakė A.Baranauskas.
„Tele2“ atstovas teigė, kad su tokiais ryšio trikdžiais susiduria visi šalies operatoriai. A.Baranausko žiniomis, tokios situacijos pakankamai retos, tačiau tikrojo problemos masto nusakyti jis negalėjo.
„Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų turėti tiksliausią informaciją, kaip dažnai tai pasitaiko. Mes tokius atvejus skaičiuojame vienetais, bet tai nereiškia, kad visi atvejai yra užfiksuojami – galbūt žmonės nesiskundžia, galbūt patys perskambina ar dar kitaip problemą išsprendžia“, – sakė A.Baranauskas.
Ryšių reguliavimo tarnyba 15min praėjusią savaitę negalėjo patikslinti, kaip dažnai BPC ir spec. tarnybos susiduria su šia problema.
Valstybę padavė į teismą
Dėl to, kad pareigūnai neturėjo galimybės pasitikslinti įvykio adreso su pranešėja, 2013-aisiais Dembavoje nepavyko laiku suteikti pagalbos pagrobtai ir išžagintai nepilnametei – mergina buvo sudeginta bagažinėje, kol jos ieškojo gausios pareigūnų pajėgos.
BPC operatorei mergina sugebėjo perduoti tik tokias koordinates – „Dembava, Savanorių gatvė, sodai“, tačiau ji buvo pervežta į kitą vietą, o pareigūnai apie tai neturėjo jokios informacijos. Maždaug po valandos pranešta apie degantį automobilį Panevėžio rajone, miškelyje, kuris tapo merginos egzekucijos vieta.
Kaip praneša BNS, nors abu merginos budeliai pasiųsti į kalėjimą iki gyvos galvos, tačiau šių metų pradžioje nužudytos merginos artimieji padavė Lietuvą į teismą. Jie prašo iš valstybės priteisti 4 mln. eurų žalą, o šioje byloje valstybei atstovauja Bendrasis pagalbos centras ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Tiesa, tragiško Dembavos įvykio metu merginos telefone nebuvo SIM kortelės, tačiau tuometinės BPC galimybės nustatant pranešėjo buvimo vietą galėjo būti pervertintos.
„Visuomenė tuo metu buvo suklaidinta dėl vietos nustatymo. Niekas vietos taip tiksliai nenustatė ir iki šiol nenustato labai tiksliai. Mes per 16-a metų įdiegėm pažangias technologijas, kurios naudojamos Europos Sąjungoje, vis tiek negauname duomenų apie vietą metrų tikslumu. Tai susiję su technologine pažanga ir kokias technologijas galime įdiegti“, – žurnalistams sakė BPC vadovas A.Čiuplys.
15min primena, kad šiemet BPC vadovai pristatė efektyvesnius pranešėjo vietos nustatymo būdus – patobulintą mobiliojo ryšio tinklo vietos nustatymo informaciją ir „AML Android“ telefono vietos nustatymo technologiją, kai skambinančiojo telefonas apie buvimo vietą BPC informuoja trumpąja SMS žinute.
„Žmonės jaučia didelę įtampą, nežino ar supainioja adresą, nežino vietovės, kur yra – ar mieste, ar kaime. Skambinantysis galvoja, kad operatorius jį mato. Tačiau BPC vietos nenustato, o mato, ką pateikia mobiliojo ryšio tinklas, – žurnalistams sakė BPC vadovas Audrius Čiuplys. – <...> Ne panacėja, bet žingsnis į priekį.“
2008-aisiais BPC išleido 200 tūkst. litų (dabar 58 tūkst. eurų) Cell ID metodu gaunamų duomenų, o 2016 m. – 136 tūkst. eurų „Cell ID Timing Advance“ metodu gaunamų duomenų priėmimui, iškodavimui ir atvaizdavimui.
Dar 50 tūkst. eurų buvo gauta iš Europos Komisijos įgyvendinant tarptautinį bandomąjį projektą „HELP 112“. Pagal šį projektą buvo pasirengta priimti, iškoduoti ir atvaizduoti išmaniųjų telefonų su „Android“ operacine sistema ir AML (angl. Advanced Mobile Location) vietos nustatymo funkcija siunčiamus savo buvimo vietos nustatymo duomenis.
