Šiaulių apskrities VPK ir Šiaulių apygardos prokuratūra informuoja, kad Panevėžyje gyvenantys dvyliktokai „verslą“ pradėjo 2016 m. gruodžio mėnesį.
Vienas iš vaikinų esą buvo girdėjęs apie galimybę „tamsiajame internete“ užsisakyti netikrų pinigų, tad nusprendė tai išbandyti su draugais. Iš anksto galvodami, kaip reikės netikras kupiūras realizuoti, jaunuoliai veikė organizuotai.
Pagal skelbimą įsigijo 4 mobiliuosius telefonus, kuriais naudodamiesi skambindavo žmonėmis, iš kurių už netikrus pinigus pirko įvairius daiktus. Realizuoti pinigus vaikinai ketino kituose miestuose, ne Panevėžyje.
Pirmą kartą aštuoniolikmečiai už 70 eurų įsigijo 10 kupiūrų po 50 eurų. Tiesa, iš pradžių už eurus reikėjo įsigyti internetinių pinigų „bitkoinų“, tada už juos vienas iš vaikinų atliko pirkimą.
Pinigai paštu atkeliavo kaip tik prieš Kalėdas. Gautus eurus vaikinai pasidalino ir netruko išleisti. Keliuose baruose Panevėžyje pirkdavo gėrimų, kainuojančių vos porą eurų – taip iš 50 padirbtų eurų gaudavo tikrų pinigų grąžos.
Nuvykę į Šiaulius pirko maisto užkandinėse ir pagal skelbimą už 350 eurų įsigijo žaidimų kompiuterį, kurį vėliau patys pardavė pagal skelbimą.
Vaikinai nusprendė, kad toks būdas „prasigyventi“ visai geras, tad užsisakė daugiau pinigų – šį kartą 2500 eurų. Už juos sumokėjo apie 450 eurų, kuriuos anksčiau gavo iškeitę padirbtas kupiūras.
2017 m. sausį atkeliavo dar viena pinigų siunta. Juos jaunuoliai laikė vieno iš draugų nuomojamame garaže ir po truputį leido. Tą kartą pirko brangius daiktus Kaune ir Šiauliuose.
Kaune už daugiau nei 600 eurų įsigijo pagal skelbimą parduodamą telefoną. Nuvykę į Šiaulius pirko maisto užkandinėse ir pagal skelbimą už 350 eurų įsigijo žaidimų kompiuterį, kurį vėliau patys pardavė pagal skelbimą.
Policijai apie padirbtų pinigų platintojus pranešė Šiauliuose žaidimų konsolę vaikinams pardavusi moteris. Pardavėjai kilo įtarimas, kad gauti 350 eurų, kupiūromis po 50, gali būti netikri, tad prekybos centro kasoje paprašė juos patikrinti.
Kai įtarimai pasitvirtino, šiaulietė kreipėsi į teisėsaugą. Šiaulių apskrities policijos Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai iškart ėmėsi darbo.
Padirbti pinigai pas panevėžiečius atkeliaudavo iš Europos. Kupiūros buvo gana geros kokybės, su vandens ženklais.
Buvo peržiūrėtos daugelio prekybos centrų, parduotuvių, gatvių stebėjimo kameros. Policijai pavyko nustatyti, kokiu automobiliu į Šiaulius atvyko vaikinai, tačiau niekur nesimatė mašinos valstybinių numerių.
Moteris buvo minėjusi, kad jaunuoliai kalbėjo panevėžietiška tarme, tad pareigūnai patikrinę geležinkelio pervažos, esančios tarp Šiaulių ir Panevėžio, kameras, nustatė automobilio numerius ir sugavo sukčiautojus.
Panevėžiečiai prieš Šiaulių apygardos teismą stos dėl sukčiavimo ir netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo. Baudžiamasis kodeksas bendrininkams numato laisvės atėmimą iki 10 metų.
