Šeštadienį Panevėžio rajone anksčiau ne kartą teisti vyrai, kaip įtariama, išprievartavo ir gyvą automobilio bagažinėje sudegino nepilnametę.
Šis daugeliui žadą atėmęs nusikaltimas savo žiaurumu priminė gegužę įvykdytą devyniolikmetės varėniškės nužudymą. Teismo laukiantis dvidešimtmetis Mantas Šerpenskas prisipažino miške nužudęs merginą vien dėl to, kad ji nesileido su juo į kalbas. Prieš tai nė karto su policija reikalų neturėjęs jaunuolis dabar kriminalistus glumina savo šaltumu.
Jaunuolių troškimas – turtas ir galia, tačiau išeina paradoksas: žmogus turi tikslus, bet neturi priemonių, nemoka to pasiekti. Frustracija dėl vyriškumo, norėjimo jį įrodyti, veda prie tam tikros įtampos, kuri galiausiai baigiasi nusikaltimu, – sakė Algimanta Vaikšnytė.
Po kiekvieno šiurpaus įvykio politikai ima ieškoti kaltų ir žada griežtesnes bausmes. Tačiau tiek teisėsaugininkai, tiek kriminologai pabrėžia, jog viskas nėra taip paprasta. Jie siūlo žiūrėti plačiau – kol provincijoje vyraus socialinė atskirtis ir nedarbas, iš to kylantis bejėgiškumas kai kuriuos žmones pastūmės savo galią demonstruoti nusikaltimais.
Įkalinimo įstaigos – nusikaltimų darymo mokykla
Vilniaus universiteto Sociologijos katedros doktorantė, tyrinėjanti deviacijos, kriminologijos ir resocializacijos aspektus, Algimanta Vaikšnytė 15min.lt sakė, kad jaunimas dabar yra kitoks, nei buvo. „Tai yra kartų klausimas. Dabartinis laikmetis yra skaudus ir palyginti keistas, tačiau nereikėtų demonizuoti jaunimo ir kelti panikos“, – pridūrė ji.
Anot pašnekovės, nusikalstamumą padėtų sumažinti socialinės apsaugos, šeimos stiprinimas, švietimo plėtojimas. Didelę įtaką jauniems žmonėms daro žiniasklaida, kuri, anot pašnekovės, turėtų kritiškiau vertinti tai, kaip pateikia informaciją.
„Visuomenė dabar yra seksualizuojama, vyrauja smurto kultūra, laidose rodomi žiaurūs kadrai, skaitytojai ar žiūrovai raginami siųsti nuotraukas iš avarijų. Tai yra kraupu. Jaunuolių troškimas – turtas ir galia, tačiau išeina paradoksas: žmogus turi tikslus, bet neturi priemonių, nemoka to pasiekti. Frustracija dėl vyriškumo, norėjimo jį įrodyti, veda prie tam tikros įtampos, kuri galiausiai baigiasi nusikaltimu“, – įsitikinusi A.Vaikšnytė.
Jos teigimu, ne tik tėvai kalti, kad jaunuolis tapo žiauriu nusikaltėliu. „Nebūna taip, kad yra tik viena priežastis. Yra ir tokių pavyzdžių, kad vaikų namuose užaugę, mušti, prievartauti vaikai užauga puikiais žmonėmis. Reikėtų individualizuoti bausmių sistemą, labiau remtis psichologų vertinimais“, – sakė ji.
A.Vaikšnytė teigia, kad bausmių griežtinimas, kaip siūlo politikai, nieko neduotų.
Anot pašnekovės, mokslininkas Nilsas Christie vienoje iš savo knygų rašo, kad nusikaltėliai tampa žaliava nusikaltimų kontrolės pramonei. Knygoje mokslininkas įrodo, kad bausmių griežtinimas ir nusikaltėlių sodinimas į kalėjimą nepadeda sumažinti nusikaltimų skaičiaus.
„Tyrėjai yra nustatę, kad įkalinimo įstaigos yra nusikaltimų darymo mokykla. Žmogus gal anksčiau vartojo narkotines medžiagas, o ten jis išmoks vogti, plėšti, užmegs santykius su kitais nusikaltėliais“, – pabrėžė ji.
A.Vaikšnytė taip pat yra įsitikinusi, kad nagrinėjant žiaurius nusikaltimus, nereikėtų pamiršti vyrų ir moterų santykių dabartinėje visuomenėje: „Šiuo atveju pasireiškia destruktyvūs galios santykiai: aš esu kietas, viršesnis, parodysiu, kur tavo vieta.“
S.Skvernelis: susiduriame su prevencijos nebuvimo produktais
Generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis, kalbėdamas su 15min.lt, sutiko, kad žiaurūs nusikaltimai dažniau padaromi provincijoje.
„Yra žmonių, kurie gyvena labai lengvą gyvenimą: jie nedirba, nors darbo Lietuvoje yra, nes dirbti neapsimoka – geriau gyventi iš bedarbio pašalpos, pirkti kontrabandines prekes ir rėkti, kad policija negaudo kontrabandininkų. Kartais jie dirba nelegaliai, bet ima bedarbio pašalpą, o žmonės, kurie juos įdarbina, šaukia, kad jiems policija nesuteikia kokių nors paslaugų. Yra žmonių, kurie degraduoja pragerdami socialines pašalpas, dievina jėgos kultą, mato nesiskaitymo su įstatymu pavyzdžius, mato iš aukščiausių tribūnų pavyzdžius, kad reikia niekinti policiją, reikia niekinti teismus. Taigi tokia žinia pasiekia tam tikrą visuomenės dalį, ir ji paskui elgiasi taip, kaip jai atrodo teisinga“, – teigė generalinis komisaras.
Yra žmonių, kurie degraduoja pragerdami socialines pašalpas, dievina jėgos kultą, mato nesiskaitymo su įstatymu pavyzdžius, mato iš aukščiausių tribūnų pavyzdžius, kad reikia niekinti policiją, reikia niekinti teismus, – tvirtino Saulius Skvernelis.
Jis yra įsitikinęs: svarbiausia siekti, kad žmogus jaustųsi saugus. „Tas jausmas priklauso ne tik nuo policininko buvimo gatvėje, svarbu, ar žmogus turi pragyvenimo šaltinį, gali leisti vaiką į būrelį, oriai atostogauti, nueiti į kiną ar teatrą. Pagrindinis dalykas – socialinis pamatas šalyje. Kol problemų nemato tie, kurie turi jas matyti, o tik užsiima populizmu ir žemina teisėsaugą, tol receptų nebus, – teigė S.Skvernelis. – Vienas politikas pasakė, kad mes kai ką pražiūrėjome, jei užaugo tokia karta. Taip, mes pražiūrėjome, tačiau jie to nemato, nors privalo matyti.“
Anot S.Skvernelio, nusikaltimų prevencija šalyje nevykdoma, o policija, nors ir dirba šioje srityje, neturi būti už tai labiausiai atsakinga.
„Mes daug pastangų dedame, bet dažniausiai susiduriame su prevencijos nebuvimo produktu, kai jie tampa mūsų klientais. Esame kaltinami, kad tik mes tuos, atsiprašant, degradus ugdome, bet taip nėra“, – pridūrė jis.
„Kai du išsigimėliai nužudo mergaitę, kai kurie veikėjai sako, kad kalta policija, tačiau jie nepagalvoja, kaip tie du išsigimėliai iki to priėjo, kur jie mokėsi, kas juos auklėjo, kaip jie pasiekė tokį išlaikytinių ir išsigimėlių lygį. Jie nežino, kas yra kriminologija – tai mokslas, kuris nagrinėja nusikalstamumą, jo ryšį su socialiniais reiškiniais“, – pabrėžė generalinis komisaras.
Paklaustas, ar pakanka pajėgų suvaldyti žiaurius nusikaltėlius, S.Skvernelis pabrėžė, kad policija turi tvirtą stuburą.
„Pajėgos priklauso nuo to, kokias funkcijas policija vykdo ir kiek ji jų vykdo. Aš nenoriu minėti pinigų, nes man jau koktu. Kiek mes šnekame apie tai, tačiau niekas nesprendžiama. Aš tikiuosi, kad iš likusių 9,5 tūkstančio pareigūnų visi esame už teisinę, o ne kriminalinę valstybę“, – sakė jis.
Kriminologas: žiaurių žmonių visada buvo ir bus
Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, kriminologas, profesorius Viktoras Justickis 15min.lt teigė, kad kalbant tik apie Panevėžį, vargu, ar galima sakyti, jog jame auga nauja nusikaltėlių karta – šis miestas, pašnekovo žodžiais, visada garsėjo banditizmu.
„Tiesiog ne kiekvienas nusikaltimas tampa rezonansinis. Mūsų visuomenės, ir ypač teisės, didžioji bėda – imamasi priemonių tik po rezonansinių įvykių“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad apie nusikalstamumą, žiauriausius nusikaltimus yra padaryta daugybė tyrimų, tačiau nieko nedaroma tol, kol visuomenė nepašiurpsta nuo ypač įžūlaus ir žiauraus nusikaltimo.
„Kiek egzistavo žmonija, tiek egzistavo žiaurių žmonių ir diskusijos, kas kaltas: šeima, mokykla ar dar kas nors. Nusikaltėlis, ypač žiaurus, atsiranda dėl milijono priežasčių, taip visada buvo ir bus. Svarbu, kaip visuomenė su jais tvarkosi“, – įsitikinęs V.Justickis.
A.Paulauskas: kai kurie nusikaltėliai nusipelno mirties bausmės
„Žiaurius nusikaltimus padaro jau teisti ir jau atlikę bausmes įkalinimo vietose. Tas kontingentas yra pats rizikingiausias. Žmogus žiaurų nusikaltimą padaro ne iš karto, toks žmogus ką nors ne taip gyvenime darė jau nuo mokyklos suolo“, – 15min.lt sakė buvęs ilgametis generalinis prokuroras, dabar – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
Parlamentaras teigė, kad būtina dirbti su žmonėmis, grįžusiais iš įkalinimo įstaigų.
„Yra sukurta Probacijos tarnyba, tačiau dėl jų veiklos turiu šiokių tokių pastebėjimų. Atlikusius bausmę žmones reikia stebėti galbūt net varžant jų galimybę laisvai gyventi“, – pridūrė jis.
Pasak A.Paulausko, negalima teigti, kad teisėsauga nebepajėgi kontroliuoti žiaurių nusikaltėlių, tačiau sistema susiduria su tam tikrais sunkumais.
Dalis kartos nenori gyventi pagal visuomenės nustatytas taisykles. Tačiau svarbiausias klausimas, kokius jie daro nusikaltimus ir kokį pavojų kelia kitiems, – sakė Artūras Paulauskas.
NSGK pirmininkas teigė, jog visų pirma reikėtų tobulinti Bendrojo pagalbos centro (BPC) veiklą, nes kai kurie pavyzdžiai rodo, jog reakcija į gautus pranešimus ne visada yra adekvati ir pakankamai operatyvi.
Politikas priminė, kad jau daugiau kaip ketverius metus policijos biudžetas labai mažas, todėl patyrę darbuotojai traukiasi, o jų vietą neretai užima gerokai žemesnės kvalifikacijos pareigūnai.
A.Paulauskas pateikė pavyzdį: patrulis, susiduriantis su visokio plauko nusikaltėliais, uždirba 1 200 Lt, tačiau parlamentaras įsitikinęs, kad net ir tokią mažą algą gaunantis pareigūnas savo darbą privalo atlikti gerai.
„Statistika rodo, kad nusikalstamumas neauga. Kai kurių veikų net mažėja. Natūralu, kad vienus nusikaltėlius palaipsniui keičia kiti – toks gyvenimas, dalis kartos nenori gyventi pagal visuomenės nustatytas taisykles. Tačiau svarbiausias klausimas, kokius jie daro nusikaltimus ir kokį pavojų kelia kitiems“, – įsitikinęs parlamentaras.
A.Paulauskas palaiko Seime gimusią iniciatyvą sugrąžinti mirties bausmę. „Ji turi būti, nes kai kuriais atvejais tik ji sustabdo nusikaltėlį nuo žiauriausių poelgių“, – pabrėžė pašnekovas.
