Tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos surinktais duomenimis, nuo 2009 metų vasario iki 2013 metų birželio V.Jokimas beveik šimtui žmonių iš viso paskolino 1 mln. 146 tūkst. eurų.
Po ilgo ir sudėtingo tyrimo jam pateikti kaltinimai apgaulinga buhalterine apskaita ir neteisėtu vertimusi komercine veikla, nes jokio leidimo skolinti pinigus jis išvis neturėjo.
„Nevykdžiau jokio uždrausto verslo“, – teisme savo kaltę neigė V.Jokimas ir tvirtino, kad vienintelis jo pajamų šaltinis – vertėjo bei mokytojo veikla.
Skolino, kad nepavogtų
Jis aiškino, kad dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų skolino draugams ir pažįstamiems, siekdamas apsaugoti pinigus nuo pagrobimo. Jokių palūkanų iš žmonių jis neva neprašė ir neuždirbo nė cento, todėl sakyti, kad jis neteisėtai užsiiminėjo verslu – nesąmonė. Tą patį jis pakartojo ir bendraudamas su 15min.
„Mano santaupoms buvo iškilęs pavojus, – pareiškė V.Jokimas. – 2010 metais mane paguldė į psichiatrinę. Mane apkaltino, kad aš žalojausi! Piktnaudžiaudami psichiatrija jie bandė užgrobti mano pinigus.“
„Bankuose pinigus laikyti irgi nesaugu, juk ne vienas jų jau bankrutavo, – tęsė jis. – O tarnybos kursto prieš mane žmones ir kaimynus, kas nors gali įsiveržti į mano namus ir viską pavogti.“
Nors pats V.Jokimas save pristatė kaip žmogų, tik iš geros širdies finansiškai padedantį kitiems, jo skolininkai pasakojo kiek kitokią istoriją.
Kai kas pasiskolinę pinigų, bet laiku jų negrąžinę, per antstolius ar teismus buvo priversti atiduoti dvigubai didesnes sumas, o kai kas prarado butus ar namus ir liko tiesiog gatvėje. O ir mokėtos sumos už skolinimo paslaugas, remiantis liudytojų parodymais ir teismų medžiaga, greičiausiai prilygsta greitųjų kreditų bendrovių palūkanoms.
Užstatė močiutės namą
Apie V.Jokimą FNTT pareigūnams pranešė tėvai, kurių dukra 2009 metais iš jo pasiskolino 31 858 eurus. Imdama paskolą ji užstatė Kaune iš močiutės paveldėtą namą su žemės sklypu ir įvairiais statiniais.
Tėvai apie skolą sužinojo tik po poros metų, kai grįžę namo rado užstato dokumentus ir raštelį, kuriame nurodyta beveik 100 tūkst. litų suma ir 0,5 proc. dydžio delspinigiai už vieną dieną.
„Bandžiau dukters klausti, kodėl ji užstatė močiutės namą, o ji tik pasakė, kad jai reikėjo pinigų. Kodėl jai prireikė tokios sumos, ji nesugebėjo paaiškinti“, – teisme pasakojo merginos tėvas.
Jis užsiminė, kad dukra ne vienerius metus vartojo narkotikus, buvo nuo jų priklausoma. Panašu, kad mergina net nesiruošė grąžinti paskolos, o našta krito ant tėvų pečių.
„Manau, kad V.Jokimas pasinaudojo tokia jos būsena“, – teisme pareiškė vyras, pranešęs apie situaciją FNTT.
Nors pats V.Jokimas tvirtina, kad iš teikiamų paskolų pelno negauna, vien tik šiuo atveju jis uždirbo dvigubai daugiau nei paskolino. Kartu su palūkanomis ir delspinigiais per antstolius jis atgavo 71 169 eurus.
„Aš negaliu būti teisiamas už tai, kad gavau kompensaciją už laiku neįvykdytą prievolę“, – teisme tvirtino pats V.Jokimas.
V.Jokimas įrodinėjo, kad jo problemos prasidėjo būtent po šių tėvų neva šmeižikiško kreipimosi į teisėsaugą. Jis net rašė pareiškimą dėl šmeižto, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti.
Tačiau merginos tėvo nuomone, V.Jokimas pasinaudojo ne tik jo dukra, bet ir daugybę kitų pažeidžiamų ar gyvenimo problemų užgultų asmenų.
„Manau, V.Jokimas manipuliuoja ir kitais žmonėmis, jiems suteikia paskolas, ima palūkanas ir nemoka mokesčių“, – teisme tvirtino jis.
Didžiausia klaida
„Padariau didžiausią gyvenimo klaidą, kad pasirašiau sutartį su V.Jokimu“, – teismui tvirtino kita liudytoja.
Ji pasakojo, kad buvo įsiskolinusi greitųjų kreditų bendrovėms ir ieškojo, kas galėtų refinansuoti jos skolas mažesnėmis palūkanomis.
Pažįstamas ją suvedė su V.Jokimu. Moteris pasikvietė į savo namus. Apžiūrėjęs turtą jis pasakė, kad gali paskolinti 20 tūkst. litų.
„Tiek man ir tereikia“, – tada pasakė moteris. Netrukus V.Jokimas paaiškino, kad sutartyje visgi teks nurodyti dvigubai didesnę sumą – 40 tūkst. litų.
Į skolas įklimpusi moteris patikėjo vyro pažadais ir nuvyko pas notarę kartu su vyru.
„Ten kiek palaukę susėdome prie didelio stalo ir man davė pasirašyti įvairius dokumentus: paskolos ir hipotekos sutartį, viską rašiau notaro pateiktoje knygoje, – pasakojo ji. – Kartu dalyvavo ir V.Jokimo motina, kuri tuo metu vos paėjo, jis ją atsivedė už parankės.“
Pasirašius sutartį V.Jokimas iš kuprinės išsitraukė ir padavė 19 900 litų. 875 litus iš šios sumos moteris iškart sumokėjo notarei už paslaugas, o pačiam skolintojui davė 2125 litus – tai buvo palūkanos už pusmetį.
„Tuomet V.Jokimo motina ant sutarties paskolos penkto lapo parašė: „2125 litus gavau. J.G. – 2013-06-04.“. Jis jai aiškino, kaip šį tekstą parašyti ant notarės paduoto lapuko. Išėjus iš notaro kabineto, mums dar pasakė, kad motinai turime duoti 500 litų už tarpininkavimą“, – pasakojo moteris.
Jos istorija baigėsi liūdnai. Moteris galiausiai buvo iškeldinta iš namų, areštuotos jos sąskaitos. Nors tądien iš V.Jokimo ji gavo vos kiek daugiau nei 15 tūkst. litų, po kelerių metų antstoliai išieškojo 44 tūkst. litų (apie 13 tūkst. eurų).
„Ji sudarė sandorį ne su manimi, o su mano mama, – teisme apie šią sutartį pareiškė V.Jokimas. – Jos aiškinimai, kad tokios sumos negavo, žemina mano mamos atminimą. Ji meluoja keršydama, nes vykdomas išieškojimas.“
Dėl dukros ligos – sukčių pinklės
„Tik po visko supratau, kad įsivėliau į sukčių pinkles“, – liudijo dar viena V.Jokimo skolininkė D.B., kuriai pinigų prireikė susirgus dukrai.
Vaistai buvo brangūs, todėl ji rado skelbimą laikraštyje apie asmenį, skolinantį pinigus. Kitą dieną ji nuvažiavo į kažkokią firmą, ten vyras paskambino ir pakvietė V.Jokimą.
„Prašiau jo paskolinti 2000 litų, bet jis pasiūlė 6000, sakė, mažiau neskolina“, – pirmąjį susitikimą prisiminė ji.
Nuvykome pas notarę, kuriai už suteiktas paskolas iškart turėjau duoti 300 litų. V.Jokimas liepė jam sumokėti 400 litų – tai palūkanos už du mėnesius.
„Pas notarę prašiau, kad V.Jokimas duotų savo sąskaitos numerį, jam palūkanas pervesčiau ten. Tačiau jis nesutiko, – prisiminė moteris. – Kas du mėnesius mokėjau jam palūkanas, po 400 litų. Susitikdavome Garliavoje, stotelėje prie bažnyčios. Palūkanas sąžiningai mokėjau beveik 3 metus.“
6 tūkst. litų pasiskolinusi moteris V.Jokimui iš viso atidavė 19 tūkst. litų.
„Jis kiekvieną kartą ant lapuko parašydavo datą ir uždėdavo parašą, bet neįrašydavo sumos, – pasakojo ji. – Klausiau jo, kodėl jis neįrašo sumos, o tik parašo, kad sutartis pratęsta. Jis paaiškino, kad nei jam, nei jai to nereikia, kadangi jie abu žino, kad pinigai atiduoti.“
Tačiau tuo, kaip pasakojo 15min kalbinti skolininkai, V.Jokimas vėliau galėjo sėkmingai naudotis. Nors pinigai esą buvo grąžinti, jis galiausiai kreipdavosi į teismą reikalaudamas išieškoti skolą, nes patiklūs žmonės nepasirašydavo jokių paskolos grąžinimą patvirtinančių dokumentų.
Įtikino liudytojus kalbėti kitaip
Nors ne vienas skolininkas stojęs prieš teismą liudijo, kad jokių problemų jiems nekilo, o ir palūkanų niekas neprašė, tokiais parodymais galima ir suabejoti.
Kai kurie teisme taip prieš keletą metų kalbėję liudininkai šiandien 15min prisipažino, kad davė V.Jokimui palankius parodymus, nes jis to paprašė. Kiti dar teismo salėje atskleidė melavę FNTT tyrėjams.
„Aš pareigūnams pasakiau, kad jokių palūkanų nemokėjau, nes V.Jokimas prašė taip sakyti, – stojusi prieš teismą pareiškė viena liudytoja. – Jis paskambino, sakė, kad turi nemalonumų, ir prašė niekam nesakyti apie palūkanas.“
Moteris, radusi skelbimą „Kauno dienoje“, susitarė su V.Jokimu dėl 70 tūkst. litų paskolos. Ji užstatė butą ir susitarė, kad mokės 1,8 proc. palūkanas, jas mokėjo 7 mėnesius, kol grąžino skolą.
Kitas skolininkas susidūrė su analogiška situacija, kai su juo susisiekė teisėsauga, jis pamelavo pareigūnams.
„Melavau, bijojau, kad V.Jokimas nepaduotų manęs į teismą dėl skolos grąžinimo, todėl daviau jam naudingus parodymus“, – teisme prisipažino jis.
Pasiskolinęs 60 tūkst. litų jis susitarė dėl 4 proc. palūkanų ir vos gavęs pinigus atidavė 7200 litų – tai palūkanos trims mėnesiams į priekį.
„Pinigus skolinausi norėdamas kurti verslą, bet jis nepavyko. Po to susirgo vaikas, reikėjo jį kas savaitę vežti į Vilnių perpilti kraują. Vaistams išleisdavau 600 litų per savaitę. Todėl skolos negrąžinau“, – pasakojo jis.
Galiausiai V.Jokimas kreipėsi į antstolius dėl skolos išieškojimo, jam buvo paskaičiuoti 0,5 proc. delspinigiai.
Pagal skolininko skaičiavimus, vien palūkanų per kelerius metus jis sumokėjo 103 tūkst. litų.
Pats V.Jokimas tokius liudijimus vadino šmeižtu ir kerštu, nes skolininkai laiku nesugebėjo grąžinti pinigų ir dabar tokiu būdu bando gelbėtis.
Dvigubi vekseliai
Dar vienas V.Jokimo pamėgtas veikimo būdas – dvigubi vekseliai. Liudytoja pasakojo, kad jos įmonės veiklai prireikė pinigų, o bankai skolinti nesutiko.
„Jis man paskolino 40 tūkst. litų, tą sumą ir gavau. Bet jis liepė pasirašyti du vekselius“, – prisiminė moteris. Vieną pasirašė ji pati, kitą – jos vyras.
„Nebuvo pasirinkimo, todėl pasirašėme abu vekselius, kiekviename buvo nurodyta po 40 tūkst. litų“, – sakė ji.
Ji grąžino V.Jokimui tiek, kiek šis paskolino, tačiau kitas vekselis buvo perduotas antstoliams.
„Nesiginčijau, mokėjau dalimis. Bet vėliau mano užstatytą butą pardavė iš varžytynių. V.Jokimas nesileido į jokias kalbas, aš likau tiesiog gatvėje“, – pasakojo ji.
Nors abu vekseliai galiausiai buvo apmokėti, jai priskaičiuoti didžiuliai delspinigiai – 75 tūkst. litų.
V.Jokimas kategoriškai neigė tokį pasakojimą, anot jo, visi pinigai, kurie užfiksuoti sutartyse, buvo sumokėti.
V.Jokimas – ne sukčius
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė išklausė dešimtis panašių istorijų. Teisėsauga nustatė 99 asmenis, kuriems V.Jokimas iš viso paskolino daugiau nei 4 mln. litų.
Tiesa, nemažai skolininkų tvirtino, kad jokių problemų su V.Jokimo kreditais neturėjo ir paskolų mokėti jiems nereikėjo. Tiesiog gavo pinigus už dyką.
Pagal liudytojų parodymus pavyko suskaičiuoti, kad jis iš šios veiklos uždirbo mažiausiai 105 tūkst. eurų, tačiau dalies liudininkų nepavyko rasti ir apklausti. Dalis jų – mirę.
Būtent tokią sumą teismas nusprendė konfiskuoti iš V.Jokimo, nes pajamos nebuvo niekaip apskaitytos. Jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, tačiau atsakomybės dėl šio nusikaltimo išvengė, nes priimant nuosprendį jau buvo suėjusi senatis.
Už neteisėtą vertimąsi komercine veikla V.Jokimas gavo 7532 eurų baudą. Tiesa, šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jį nuteistasis apskundė. Birželio pabaigoje sprendimą turėtų paskelbti apeliacinės instancijos teismas.
Šią bylą kontroliavusi prokurorė Alma Markvaldienė nepanoro jos plačiau pakomentuoti žiniasklaidai, tačiau atsakė į vieną 15min klausimą – kodėl V.Jokimo veiklos teisėsauga nevertina kaip elementaraus sukčiavimo?
„Niekas dėl to neparašė skundo, – atsakė ji. – Mes negalime pradėti tyrimo dėl sukčiavimo, jei nėra skundo.“
15min žiniomis, V.Jokimas savo skolinimo veiklą tęsia iki šiol, o kiek žmonių gyvenimų sugriuvo dėl susidūrimo su juo – neaišku.
V.Jokimas yra ne tik skolintojas, tačiau ir aktyvus kovotojas su teisėsauga, tapęs galvos skausmu pareigūnams, prokurorams, teismams ir daugybei kitų institucijų, užvertęs visus šimtais nepagrįstų skundų.
„Ką aš galiu apie V.Jokimą pasakyti? Jis – piktybinis pažeidėjas“, – kalbėdamas su 15min sakė buvęs Garliavos policijos nuovados viršininkas.
Apie tai, kaip V.Jokimui sekasi toliau vystyti paskolų verslą, skaitykite antroje 15min tyrimo dalyje.
