Pirmadienį 17.09 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Kretingos rajone, Jokūbavo kaime dega ūkinis pastatas.
Atvykus ugniagesiams, paaiškėjo, kad paveldui priklausančio ūkinio pastato stogas ir vidus degė atvira liepsna.
Gaisrui išplitus, pastatų apsaugai nuo atviro vandens šaltinio buvo pratiesta 600 metrų magistralinė linija.
Gaisro metu nudegė pastato stogas, medinis perdengimas. Sudegė viduje buvę namų apyvokos daiktai, apdegė 30 kubinių metrų malkų.
Gaisrą gesino: Baublių, Kartenos, Kretingos, Plikių, Girkalių, Palangos, Gargždų ir Klaipėdos miesto ugniagesiai. Į pagalbą prisijungė ugniagesiai-savanoriai iš Baublių, Kartenos, Plikių ir Kretingos.
Gaisras buvo gesinamas iki 4 valandos ryto, o Baublių ir Plikių ugniagesiai liko budėti iki 7 valandos ryto
Sudegė A.Stulginskio dvarvietės tvartas
Paaiškėjo, kad gausios ugniagesių pajėgos gesino kultūros paveldo objektą – Kretingos rajone ūkininkavusio prezidento Aleksandro Stulginskio dvarvietės tvartą.
Žalgirio seniūnas Bronius Talmontas teigė, kad situacija naktį iš tiesų buvo komplikuota – greta tvarto yra keturbutis, kiti ūkiniai pastatai. Ugnis buvo pasiekusi ir kitą ūkinį pastatą, tačiau spėta laiku užkirsti kelią.
„Pastatas, kuriame kilo gaisras, įtrauktas į paveldo sąrašą. Jo sienos – akmeninės. Nudegė stogas, viduje buvę daiktai. Kolūkio metais tvartas perėjo žmonėms. Pastaraisiais metais bendruomenė deda pastangas, kad dvarvietė būtų atstatoma, tyrinėti pamatai. Tačiau tam reikia didelių lėšų“, – kalbėjo seniūnas.
Jokūbave įkūrė ūkį
Iš Raseinių kilęs signataras A.Stulginskis Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1920-1926 m.
1927-aisiais pasitraukė iš politinio gyvenimo ir įkūrė ūkį Kretingos rajone, Jokūbave.
1941-aisiais A.Stulginskis buvo ištremtas. Į Lietuvą sugrįžo 1956-aisiais.
Jokūbave A.Stulginskio vardas suteiktas pagrindinei mokyklai, pastatytas paminklas.
