Bylos duomenimis, buvęs „Juknedos“ vadovas, sandėlininkas bei su bendrovės vadovu bendrininkavęs asmuo kaltinami dokumentų klastojimu bei daugiau kaip 3 mln. eurų siekiančia žala gamtai.
Nustatyta, kad pavojingomis atliekomis užteršta apie 500 kvadratinių metrų teritorija, joje laikyta 210 tonų skystų ir aktyvintos anglies pavojingų atliekų.
Bendrovės sandėlininkas ir vadovas kaltinami, jog tyčia draudžiamu būdu šalino skystas pavojingas atliekas valstybei priklausančiame žemės sklype ir žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams padarė per 3 mln. eurų siekiančios žalos.
Bendrovės sandėlininkas ir vadovas kaltinami, jog tyčia draudžiamu būdu šalino skystas pavojingas atliekas valstybei priklausančiame žemės sklype ir žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams padarė per 3 mln. eurų siekiančios žalos.
Pasak prokuroro Tomo Dorelaičio, tyrimas dėl „Juknedos“ veiklos tęsiamas ir teismą turėtų pasiekti dar kelios bylos dėl šioje bendrovėje vykdytų nusikalstamų veikų.
Kaip BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė, žala dar yra tikslinama su bankroto administratoriumi.
„Įmonė, kuri turėjo tvarkyti atliekas, jas išpildavo netinkamoje vietoje. Kai pradėtas tyrimas dėl žalos gamtai, įmonė bankrutavo“, – sakė prokuratūros atstovė.
Aplinkos ministerija yra skelbusi, jog po aplinkosaugininkų patikrinimo 2015 metais nustatyta, kad „Juknedos“ teritorijoje nesandariose talpose laikomos pavojingos atliekos. Teritorijoje pastebėtas žemės plotas, į kurį pilamos skystos atliekos, taip pat šulinys, pripiltas baltos spalvos atliekų. Nustatyta, kad pavojingomis atliekomis užteršta apie 500 kvadratinių metrų teritorija, joje laikyta 210 tonų skystų ir aktyvintos anglies pavojingų atliekų.
Atlikus teritorijoje paimtų mėginių tyrimą paaiškėjo, kad gruntas užterštas sunkiaisiais metalais: alavu, chromu, cinku, švinu, variu. Ribinės vertės viršytos nuo kelių iki keliasdešimt kartų.
Patikrinus buhalterinės apskaitos dokumentus tuomet buvo nustatyta, kad atliekų kiekiai, nurodyti „ Juknedos“ atliekų tvarkymo apskaitos žurnaluose, nesutampa su buhalterinių pirkimo pardavimo dokumentų duomenimis. Bendrovė nepateikė pavojingų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, todėl manoma, kad pavojingos atliekos galėjo būti išpiltos į aplinką.
Bylos duomenimis, kitos bendrovės vadovas pagamino netikrus dokumentus – sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kuriuose buvo užfiksuoti žinomai melagingi duomenys, taip padėdamas „Juknedos“ direktoriui pasisavinti šios bendrovės pinigines lėšas.
Į ketvirtadienį turėjusį vykti teismo posėdį atvyko tik vienas iš trijų kaltinamųjų – buvęs „Juknedos“ direktorius Darius Juknevičius. Kitiems dviems kaltinamiesiems šaukimų įteikti nepavyko, tačiau, prokuroro teigimu, jie su teisėsauga ikiteisminio tyrimo metu bendravo, todėl bus bandoma juos apie posėdį informuoti vėl. Kitas posėdis byloje numatytas vasario 19 dieną.
Radus Kauno rajone pavojingas medžiagas, Domeikavos seniūnijoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Užteršta teritorija baigta valyti 2016 metų vasarį. Tuomet skelbta, kad 116 tonų sandėlio teritorijoje buvusių atliekų sutvarkytos ir suvežtos į sandėlio vidų. Nukasta 105 kubiniai metrai užteršto grunto. Jis susandėliuotas kartu su išsiurbtu į statines užterštu balos vandeniu – iš viso 29 kubiniais metrais.
Kaip BNS ketvirtadienį sakė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Skirmantas Pocius, atliekos 2017 metų gruodį iš sandėlio išvežtos. Tvarkymo darbai „Juknedos“ teritorijoje savivaldybei ir Aplinkos ministerijai kainavo apie pusę milijono eurų.
