Jei bent mažiausia smulkmena gali padėti išvengti bausmės už vairavimą neblaiviam, reikia ją rasti ir išnaudoti.
Regis, būtent tokios taktikos laikėsi vos dieną paskirtuoju teisingumo ministru išbuvęs Julius Pagojus po to, kai lemtingąją 2015 m. gegužės 31-ąją priešpiet Neringoje įkliuvo kelių policijai ir įpūtė 0,67 promilės. Pirmiausia „Lexus“ vairuotojas bandė paneigti šiuos duomenis pavėluotu kraujo testu, o vėliau, pats būdamas aukštos kvalifikacijos teisininku, nesudėtingoje jam iškeltoje byloje pasisamdė advokatą, drauge su kuriuo ištisus metus dviejų instancijų teismuose mėgino įrodyti tariamą savo nekaltumą.
Kai kurie teismui pateikti argumentai tiesiog glumina: pavyzdžiui, esą J.Pagojus galėjo pripūsti į alkoholio matuoklį garų, kurių „Lexus“ salone prisikvėpavo nuo girtų keleivių. Teisėjas irgi pasitaikė nepėsčias ir tokius išvedžiojimus atmetė: žmonės patys sprendžia, kaip jie nori svaigintis – gerdami ar kvėpuodami garus. Bet jeigu jau apsvaigai – būk mielas, nevairuok.
Iš bylos medžiagos paaiškėjo dar viena skandalinga aplinkybė: Kretingos ligoninės medikams J.Pagojus nurodė iš viso nevartojęs alkoholio, nors policijai buvo pripažinęs, kad išvakarėse gėrė.
Teismas pripažino kaltu: kaip paneigti?
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutarimu nusprendė, jog J.Pagojus automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.
Pirminiu verdiktu teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažino būsimąjį teisingumo ministrą kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Teismas motyvavo, jog ekspertizės aktas patvirtina, kad pareigūnų atlikto J.Pagojaus patikrinimo alkotesterio rodmenys buvo teisingi.
J.Pagojus su savuoju advokatu darė viską, kad tik toks nutarimas neįsiteisėtų, ir pateikė apeliacinį skundą aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismui.
15min nuodugniai ištyrė šią apeliaciją, kurią Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas 2016 m. gegužės 2 d. besąlygiškai atmetė, palikdamas galioti pirminį apylinkės teismo sprendimą.
„Lexus“ viduje dvokė ne nuo vairuotojo, o keleivio?
Apeliaciniu skundu J.Pagojus su savuoju atstovu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą apskritai nutraukti.
Pasisakydami dėl alkoholio kvapo apeliantai nurodė, kad automobilyje, kurį vairavo J.Pagojus, iš viso buvo 4 asmenys: vairuotojas, dvi merginos ir vyriškis. Byloje liudytojais apklaustas policijos pareigūnas bei viena liudytoja patvirtino, kad keleivis vyriškis buvo stipriai išgėręs. Todėl J.Pagojus su advokatu pamėgino teisėją įtikinti: ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad alkoholio kvapo, kurį pajautė policijos pareigūnas, šaltinis buvo šis stipriai neblaivus vyriškis.
Ar antgalio nelaižė kitas girtuoklis?
Pasisakydamas dėl alkotesterio parodymų, J.Pagojaus vardu veikęs advokatas nurodė, kad pagal policijos pareigūno paaiškinimą, 2015-05-31 Neringoje nuo pat ankstaus ryto vyko policijos reidas girtumui nustatyti.
Todėl, galimai J.Pagojui pateiktas pūsti alkotesteris buvo su antgaliu, į kurį pūtė koks nors kitas neblaivus asmuo.
Kuo pagrįsti šią sąmokslo teoriją, J.Pagojus su jam talkinusiu teisininku teisme nesugalvojo.
Prisikvėpavo alkoholio garų nuo girto keleivio?
Kita sąmokslo teorijomis kvepianti vairuotojo gynybos linija – galimai alkoholis iškvepiamame ore galėjo būti dėl to, kad J.Pagojaus vairuojamame automobilyje kartu važiavo neblaivus asmuo, dėl ko uždarame automobilyje salone tvyrojo alkoholio kvapas.
Skundo autoriai teigė iš viešų šaltinių – informacijos apie neva dantų skalavimo skysčio ar kitų ekstraktų, kuriuose yra alkoholio, vartojimo ir dėl esančių klaidingų alkotesterio parodymų bei specialistų paaiškinimų, žinantys, jog šių priemonių poveikis yra trumpalaikis ir baigiasi per 7-8 minutes.
Todėl esą galima situacija, kad ir šiuo atveju alkotesterio parodymams galėjo turėti įtakos aplinkybė, jog automobilio salone važiavo neblaivus asmuo, o J.Pagojus pūtė į alkotesterį iš karto po automobilio sustabdymo, neišsigaravus automobilio salone buvusiam alkoholio kvapui.
Skunde bandoma remtis ir teisme apklaustu ekspertu, kuris paaiškino, kad jei automobilyje buvo neblaivus asmuo, įmanoma prisikvėpuoti, bet tikrai ne tiek, kiek užfiksuota alkotesteriu. J.Pagojų papiktino tai, kad būtent kiek įmanoma tokiu atveju prisikvėpuoti, ekspertas negalėjo pasakyti.
Vairuotojas su advokatu manė, kad šie eksperto paaiškinimai prieštaringi, nes prieš tai jis nurodė, kad tik alkoholio kiekio kraujyje apskaičiavimas turi patvirtintą metodiką. Reiškia, kad alkoholio prisikvėpavimas neturi jokios patvirtintos metodikos. Kita vertus, jeigu ekspertas parodė, jog yra tikimybė kažkiek prisikvėpuoti alkoholio dėl to, kad automobilyje buvo neblaivus asmuo, šiuo prisikvėpuotu alkoholio kiekiu turėtų būti sumažinti alkotesterio parodymai.
Prie vairo sėdusi mergina nesiorientavo?
„Lexus“ vairuotojo ir jo gynėjo skunde buvo labai akcentuojama įstatymo leidėjo nustatyta teisė nesutikti su alkotesterio parodymais ir kreiptis į medicinos įstaigą dėl kraujo tyrimo atlikimo. Ši vairuotojams numatyta galimybė esą rodo, kad alkotesterio parodymai nėra neginčijamai teisingi visais atvejais ir galimos pagrįstos abejonės dėl jų parodymų teisingumo.
Šio šiaudo J.Pagojus mėgino ir griebtis. Tiesa, ne taip greitai, kad vėliau galėtų pasinaudoti teisme kraujo tyrimo rezultatu kaip vertingu įrodymu.
J.Pagojaus kraujo bandinys paimtas praėjus 2 val. ir 19 min. po pirminio patikrinimo alkotesteriu.
Bylos duomenimis, kelio Smiltynė–Nida 38-ame km J.Pagojaus „Lexus IS 220d“ buvo sustabdytas 11.06 val.
J.Pagojus atvyko į Kretingos rajono savivaldybės Kretingos ligoninę, kur 13.20 val. buvo apžiūrėtas, tačiau alkotesteriu jo blaivumas tikrintas nebuvo.
13.25 val. šioje ligoninėje buvo paimta J.Pagojaus kraujo.
Vadinasi, J.Pagojaus kraujo bandinys pagal byloje esančius dokumentus paimtas praėjus 2 val. ir 19 min. po pirminio patikrinimo alkotesteriu.
Tačiau ši aplinkybė yra objektyviai pateisinama ir esą nepriklausė nuo „Lexus“ vairuotojo valios.
Neblaivumo nustatymo metu jis buvo Neringoje ir vyko namo į Vilnių. 2015-05-31 buvo sekmadienis. Artimiausia medicinos įstaiga, kurioje buvo galima atlikti kraujo mėginio paėmimą, buvo Klaipėdos mieste, todėl užtruko visų pirma dėl jam nustatyto neblaivumo bei nušalinimo nuo vairavimo įforminimo, vėliau buvo sugaištas laikas vykstant iki Smiltynės keltų perkėlos, sulaukta kelto, persikelta per marias bei nuvykta į ligoninę.
Po trijų dienų buvo gauta specialisto išvada, kad vairuotojo kraujyje etilo alkoholio nerasta.
J.Pagojaus advokatas pabrėžė, kad automobilis buvo perduotas vairuoti kartu vykusiai merginai, kuri nebuvo įpratusi vairuoti svetimą transporto priemonę, be to, nepažinojo uostamiesčio gatvių.
Klaipėdoje ligoninės priėmimo skyriuje buvo keletas pacientų su skubios medicinos pagalbos poreikiu, todėl suprasdamas, kad jo pageidavimas atlikti neblaivumo tyrimą bei kraujo mėginio paėmimą nebus sprendžiamas pirmumo tvarka ir gali tekti laukti neapibrėžtai ilgą laiką, J.Pagojus nusprendė skubiai vykti į artimiausią Klaipėdai miestą, kuriame yra ligoninė – į Kretingą, Kretingos ligoninės priėmimo skyrių. Atvykus į šią gydymo įstaigą buvo vienintelis pacientas tuo metu, ir todėl galima pagrįstai teigti, kad sprendimas nelaukti eilėje Klaipėdoje, o atvykti į Kretingą buvo teisingas.
Po trijų dienų buvo gauta specialisto išvada, kad vairuotojo kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Neplušėjo statybose ir nežvejojo ant ledo, todėl nebūtų išsiblaivęs?
Vairuotojo skunde taip pat pažymima, kad pirmasis teismas nesivadovavo eksperto teisme duotais parodymais apie labiausiai tikėtiną alkoholio kiekį J.Pagojaus organizme jo tikrinimo metu.
Apklaustas liudytoju teismo posėdyje ekspertas išsakė nuomonę, kad labiausiai tikėtina, jog J.Pagojaus kraujyje pirminio tikrinimo metu galėjo būti 0,35 prom. alkoholio. Šią savo išvadą jis pakomentavo nurodydamas, kad moksliškai nustatytas vidutinis alkoholio išskaidymo kraujyje greitis yra 0,15 prom. per valandą.
Taip pat ekspertas paaiškino, kad maksimalus alkoholio išskaidymo organizme greitis 0,25 prom. per valandą būdingas žmogui patiriant didelį fizinį krūvį (pvz., dirbant statybose) ir/ar būnant šaltyje (pvz., žiemą žvejojant ant ledo).
Atsižvelgdamas į tai, kad J.Pagojaus tikrinimo metu gegužės mėn. 31 d. oro temperatūra nebuvo šalta (ir nebuvo galimybių žvejoti ant ledo), ir kad nėra duomenų, jog J.Pagojus būtų patyręs didelius fizinius krūvius, ekspertas ir nurodė, kad teisingiausia šiuo atveju būtų taikyti 0,15 prom. alkoholio skaidymo greitį, kas atitiktų 0,35 prom. alkoholio kiekį kraujyje pirminio J.Pagojaus tikrinimo metu.
Todėl šie eksperto išsamūs ir argumentuoti paaiškinimai, iš dalies atsispindėję ir jo ekspertizės akte, J.Pagojaus gynėjo įsitikinimu, prieštaravo ekspertizės išvadai, kad medicininiu požiūriu negalima paneigti, kad J.Pagojus automobilį vairavo neblaivus.
Advokato požiūriu, teismas, vertindamas ekspertizės aktą bei teisme jį aiškinusio eksperto parodymus, padarė neteisingą išvadą apie tai, kad neva šis aktas ir ekspertas patvirtino, jog J.Pagojus automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes eksperto nurodyta labiausiai tikėtina reikšmė 0,35 prom. reiškia, kad asmuo yra blaivus.
Bylą nagrinėti iš naujo būtina žodine tvarka?
Visų pirma, J.Pagojaus vardu buvo prašoma nagrinėti šį apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Skundą gavusiam teisėjui L.Pauliukėnui teko išsamiai pasiaiškinti, kodėl jis ėmėsi darbo rašytinio proceso būdu.
Bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliacine tvarka yra ginčijamas skundžiamame nutarime pateiktas įrodymų vertinimas ir nėra prašoma rinkti ar tirti naujus įrodymus.
Administracinio teisės pažeidimo byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta žodinio proceso tvarka, dalyvaujant asmeniškai J.Pagojui ir jo atstovui, kuriems buvo sudarytos galimybės pateikti teismui įrodymus, duoti paaiškinimus apie visas tiesos nustatymui reikšmingas aplinkybes, užduoti klausimus apklausiamiems asmenims.
Apelianto prašymas dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nėra pagrįstas kokiais nors argumentais, todėl jį tenkinti teismas nematė pagrindo. Teismo vertinimu, žodinis J.Pagojaus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme būtų perteklinis, neatitinkantis proceso ekonomiškumo principo.
Apeliacija teisėjo neįtikino
Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J.Pagojus padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J.Pagojus padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus. Teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
Kad neliktų abejonių – skyrė ekspertizę
Įsiteisėjusio ir neskundžiamoje nutartyje rašoma, kad siekiant pašalinti abejones dėl skirtingų J.Pagojaus blaivumo nustatymo rezultatų, pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs teismo ekspertizę.
Suaugusio vyro kraujyje per 1 valandą minimaliai gali sumažėti 0,1 prom. etilo alkoholio, maksimaliai gali sumažėti 0,25 prom.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos akte nurodoma, jog medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 11.06 val. alkotesteriu atlikto J.Pagojaus blaivumo testo parodymų – nustatyta 0,67 prom. etilo alkoholio, ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados – J.Pagojaus kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta. Nes alkoholio koncentracija organizme dėl redukcijos dėsningai mažėja.
Suaugusio vyro kraujyje per 1 val. minimaliai gali sumažėti 0,1 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0017 prom.), maksimaliai per 1 val. gali sumažėti 0,25 prom. etilo alkoholio (per 1 min. 0,0042 prom.). Be to, alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvepiamame ore gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės – iškvėptas oras ir kraujas.
Apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę, reido metu 11.06 val. minimali etilo alkoholio koncentracija J.Pagojaus kraujyje galėjo būti 0,23 prom., o maksimali etilo alkoholio koncentracija kraujyje galėjo būti – 0,56 prom., kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Atsižvelgiant į administracinėje byloje esančius J.Pagojaus blaivumo būklės tyrimo rezultatus, medicininiu požiūriu negalima paneigti, kad vyras automobilį vairavo neblaivus.
Kaip buvęs klaipėdietis neparodė kelio vairuotojai?
Apeliaciją nagrinėjęs teisėjas ilgą kelionę pas medikus vertino priešingai nei vairuotojas ir jo advokatas, netgi neslėpdamas įtarimo, jog tai galėjo būti tyčinis laiko tempimas.
Nors skunde nurodoma, kad J.Pagojus neturėjo galimybės į sveikatos priežiūros įstaigą atvykti anksčiau, tačiau apelianto argumentai dėl sveikatos priežiūros įstaigos pasirinkimo medicininei apžiūrai nėra įtikinami. Apelianto teigimu, persikėlęs keltu iš Kuršių nerijos, J.Pagojus neva nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o ten pamatęs eilėje laukiančius asmenis, nusprendė vykti į už keliasdešimt kilometrų esantį Kretingos miestą, nors greta Klaipėdos universitetinės ligoninės yra VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninė.
Iš pradžių nuvykta į toliausiai nuo Smiltynės perkėlos esančią Klaipėdos universitetinę ligoninę, o po to išvažiuota į kitame mieste esančią gydymo įstaigą.
Be to, važiuojant nuo Smiltynės perkėlos į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, pakeliui yra ir Klaipėdos priklausomybės ligų centras, ir VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, tačiau šios sveikatos priežiūros įstaigos taip pat nebuvo pasirinktos: iš pradžių nuvykta į toliausiai nuo Smiltynės perkėlos esančią Klaipėdos universitetinę ligoninę, o po to išvažiuota į kitame mieste esančią gydymo įstaigą.
Nors toks klaidžiojimas grindžiamas tuo, kad automobilis buvo perduotas vairuoti merginai, neįpratusiai prie svetimos transporto priemonės ir nepažinojusiai Klaipėdos miesto, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pats J.Pagojus iki 2007 m. gyveno Klaipėdoje, todėl galėjo nurodyti automobilio vairuotojai artimesnę gydymo įstaigą, tačiau to nepadarė, dėl ko jo kraujo mėginys buvo paimtas praėjus ženkliam laiko tarpui nuo pirminės patikros.
Kritikuojant eksperto išvadą, apeliacijoje nurodoma, kad ekspertizėje niekuo nepagrindžiant buvo vadovaujamasi prielaida, kad alkoholis J.Pagojaus kraujyje išnyko (oksidavosi/redukavosi) tuo momentu, kada ligoninėje buvo paimtas kraujo mėginys – būtent šia prielaida remiantis ekspertas ir atliko savo skaičiavimus apie tikėtiną retrospektyvų alkoholio kiekį kraujyje.
Iš tiesų J.Pagojus dėl jo paties nepateisinamo (arba atvirkščiai, kaip tik pateisinamo siekiu sąmoningai vilkinti pakartotinio tyrimo laiką) delsimo į sveikatos priežiūros įstaigą atvykus po pakankamai ilgo laiko tarpo ir kraujyje neradus alkoholio, nėra galimybės nustatyti, kokiu tiksliai metu J.Pagojaus kraujyje išnyko alkoholis, vienok ši aplinkybė pati savaime jokiu būdu nepaneigia ekspertizės išvados, jog pirminio tyrimo alkotesteriu metu vairuotojo iškvepiamame ore galėjo būti atitinkama alkoholio koncentracija, rašoma teismo nutartyje.
Ligoninėje apsimelavo, kad iš viso negėrė
Didelė reikšmė apeliaciniame skunde buvo suteikiama Kretingos ligoninės gydytojo surašytame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktui Nr.14, kuriame nurodyti klinikiniai J.Pagojaus apžiūros požymiai atitinka blaivaus asmens klinikinius požymius.
Kretingos ligoninėje surašytame akte prie klausimo „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo pastarąjį kartą“ nurodyta, kad tiriamasis asmuo „alkoholio nevartojo.“
Kretingos ligoninėje surašytame akte prie klausimo „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo pastarąjį kartą“ nurodyta, kad tiriamasis asmuo „alkoholio nevartojo.“
Visų pirma, kaip iškart pastebėjo teisėjas, minėto akto 12-ame punkte „Kada, kiek ir kokių svaigalų vartojo pastarąjį kartą“ nurodyta, kad tiriamasis asmuo „alkoholio nevartojo“, taigi J.Pagojus jį apžiūrėjusiam medikui nurodė nevartojęs alkoholio, nors dar prieš kelias valandas, policijos pareigūnams patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu ir surašius ATP protokolą jis, duodamas paaiškinimą nurodė, kad „alkoholį vartojo vakar“.
Pirmos instancijos teismo posėdyje apklausiama liudytoja N.N. taip pat nurodė, kad įvykio išvakarėse J.Pagojus vartojo alkoholį. Šią aplinkybę pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino ir pats tuometis teisingumo viceministras.
Vadinasi, J.Pagojus, medicininės apžiūros metu atsakydamas į klausimą, kada pastarąjį kartą vartojo alkoholį ir nurodydamas, jog jo nevartojo, sakė netiesą.
Turėjo laiko išvalyti organizmą
Vertinant Medicininės apžiūros aktą taip pat svarbi aplinkybė, jog apžiūra pradėta tik 13.20 val., t. y. praėjus 2.14 val. nuo J. P. tikrinimo alkotesteriu.
„Visų pirma, asmuo per tokį laiką galėjo imtis priemonių išsiblaivymui ar girtumo požymių maskavimui – pvz., privačiai kreiptis į medikus dėl operatyvaus organizmo išvalymo nuo toksinių medžiagų (etilo alkoholio), maskuoti iš burnos sklindantį alkoholio kvapą gaivikliais, kramtoma guma ir t.t.“, – rašoma teisėjo L.Pauliukėno nutartyje.
Be to, byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad po tokio ilgo laiko tarpo atvykus į apžiūrą, J.P. organizmas ir natūralių procesų metu galėjo būti oksidavęs pirminio tikrinimo metu nustatytą alkoholio kiekį. Natūralu, kad asmeniui išblaivėjus iki leistino neblaivumo lygio, išorinės apžiūros metodais pastebėti tokio lengvo apgirtimo požymius yra itin sudėtinga, ypač turint omenyje tiriamojo nurodomą neteisingą ir jį apžiūrintį mediką klaidinančią informaciją, kad jis alkoholio paskutiniu metu apskritai nėra vartojęs.
Svaigintis galima ir prisikvėpuojant, o vairuoti girtam – ne!
Į J.Pagojaus ir jo advokato apeliaciją atsakinėjusiam teisėjui taip pat teko aiškinti, kad nei KET, nei ATPK, nei neblaivumo nustatymo taisyklės nenustato konkretaus būdo, nuo kurio asmuo turi būti apgirtęs. Nors paprastai alkoholis vartojamas jį geriant, tačiau juo gali būti svaiginamasi ir garinant alkoholį.
Byloje konstatuota, kad 11.06 val. Policijos pareigūnams patikrinus J.Pagojaus neblaivumą, jam nustatytas 0,67 prom. girtumas, ir nepriklausomai nuo to, kokia dalis šios alkoholio koncentracijos buvo pasiekta geriant alkoholį, o kokia dalis galėjo atsirasti galimai kvėpuojant alkoholio garais, toks asmuo laikomas neblaiviu, ir atsako pagal ATPK 126 str. 1 d., pažymėjo apeliaciją išnagrinėjęs teisėjas.
Kodėl svarbu nuvykti į ligoninę per valandą?
Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vairuotojo neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
Teismui akivaizdu, kad laiko tarpas, per kurį asmuo atvyksta į medicinos įstaigą, yra itin svarbus. Teisės aktuose kalbama apie būtinybę pasitikrinti girtumą (blaivumą) per 1 valandą tam, sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni, ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad taisyklėse nėra nustatyto valandos termino, kurio privalo laikytis paprasti savo noru blaivumą vykstantys tikrintis vairuotojai. Tačiau laikytina, kad ilgesnis nei 1 valandos nuvykimo į medicinos įstaigą terminas didina tikimybę, kad paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatai labiau skirsis nuo pirminės patikros ir bus mažiau patikimi. Teisėja įsitikinęs: būtent atvykimas laiku į medicinos įstaigą užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Asmens organizme pirminio patikrinimo metu aptikus nors šiek tiek maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje (0,4 prom.) viršijantį alkoholio kiekį, jis per vieną valandą iš organizmo nepasišalintų (iš ekspertizės akto matyti, kad maksimaliai per valandą iš organizmo pasišalina iki 0,25 prom.) ir būtų aptiktas, todėl būtų galima nustatyti pakankamai tikslų alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tam tikrą laiko tarpą ir moksliniais metodais patikrinti tokio sumažėjimo įmanomumą.
Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo ir kraujyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams.
