Į posėdį antradienį atvyko ir Panevėžio kraštotyros muziejaus vyriausioji archeologė Alfreda Petrulienė. Moteris patikino, kad prieš kelerius metus N.Budavičiaus tėvas Stanislovas į muziejų buvo atnešęs indų šukių, koklių fragmentų, datuoti XVIII-XIX a. Dekoruotos rankenėlės, spaudai buvo grąžinti, nes muziejininkai įvertino juos kaip menkos istorinės vertės.
Kirvuko, ietigalio ir pentinio kirvio, dėl kurių ir kilo N.Budavičiaus byla, muziejininkė nebuvo mačius. A.Petrulienė patikino, kad šių radinių į muziejų niekas nebuvo pristatęs. Ji neabejojo, kad tokių radinių muziejininkai nebūtų atsisakę.
Kaltinamasis vis bandė įrodyti, kad pirkėju apsimetusiam pareigūnui už tūkstantį litų parduotas VII-IX a. ietigalis, nesudomino muziejininkų.
N.Budavičiaus kaimynas Kazimieras Meškauskas teisme aiškino, kad jų apylinkėse, kur šalia esama dvarvietės, laukuose rasti kirvukai, ietigaliai – nieko nestebina. „Mes dar mokyklos laikais rinkdavome ir nešdavom į mokyklą, kur dabar gyvena Budavičiai. Niekas negalvojo, kad čia kažkokia vertybė“, - aiškino liudininkas teisme.
N.Budavičius kaltinamas pasisavinęs didelės mokslinės, istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Teisės aktai numato, kad vykdyti istorinę vertę turinčių vertybių, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga gali tik atestuoti tyrėjai. Asmenys atsitiktinai aptikę istorinę vertę turintį daiktą, privalo per savaitę pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui.
Gynėjo teisme atsisakęs 25-erių N.Budavičius atkakliai tikina esąs nekaltas ir „juodojo archeologo“ pravardė jam esą kabinama neteisingai.
Kaltinamojo radiniai konfiskuoti, kaip ir jo turėtas metalo detektorius. Kultūros paveldo departamentas byloje pareiškė 1 tūkst. 750 Lt ieškinį.
Maksimali bausmė už kultūros vertybių kasinėjimą ir realizavimą – laisvės atėmimas iki 4 metų.
