Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį paskelbė, kaip paaiškėjo, dar ne galutinį sprendimą nepilnametės iš Jurbarko sumušimo ir prievartavimo byloje. Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį už seksualinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus nepilnametei nuteisto M. I. byloje ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
„Dukra gynėsi, šaukė. Kai ji gynėsi, tai jis sakė: „Užmušiu“. Grasino ją užmušti.“
„Dukra gynėsi, šaukė. Kai ji gynėsi, tai jis sakė: „Užmušiu“. Grasino ją užmušti“, – kraupios 2019-ųjų gegužės nakties įvykius yra perpasakojęs paauglės tėvas.
Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant taip pat trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šis uostamiesčio teismo nuosprendis formaliai jau spėjo įsiteisėti, tačiau Aukščiausiajam Teismui jį apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Jie siekė, kad vaikinui būtų skirtas realus laisvės atėmimas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. I. nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę merginą, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nustatė žemesnių instancijų teismų padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso normų dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimus ir su tuo susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, netinkamą taikymą, todėl panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, trečiadienį praneša LAT atstovė.
Prokurorams kliuvo, kad teismai nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime.
Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, kasaciniame skunde buvo teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
„Netiesos sakymas procese negali būti laikomas nuoširdžiu elgesiu, pateisinant tai teisės į gynybą realizavimu, o griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir nepilnamečiui, turi būti adekvatus padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei kaltininko elgesio motyvams“, – tuomet tvirtino prokuroras Aurelijus Stanislovaitis.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 metų gegužę, kai kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone nuo smurtinio išpuolio nukentėjo nepilnametė mergina. Nusikaltimą įvykdęs vaikinas įvykio metu buvo neblaivus.
Byla visose teismų instancijose buvo nagrinėjama neviešai.
LAT pranešime primenama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. I. nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę merginą, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, už šiuos nusikaltimus jam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaudamasis BK 641 straipsniu, pirmosios instancijos teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams, jos vykdymą atidėdamas trejiems metams, taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemones.
Teismas iš M. I. nukentėjusiajai priteisė 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (iš viso 10 000 Eur, įskaičiavus atlygintą žalos dalį), nukentėjusiosios tėvui – 2000 Eur ir išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo klausimus.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo ir bausmės nuteistajam skyrimo – nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 10 000 Eur (iš viso priteista 15 000 Eur, įskaičiavus atlygintą žalos dalį), be to, teismas M. I. paskyrė papildomą įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kasaciniu skundu prokuroras prašė pakeisti teismų sprendimus: panaikinti M. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą M. I. (nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis) ir trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Nukentėjusieji ir jų atstovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš esmės, taip LAT ir padarė, sukonkretindamas šio verdikto priežastis.
Nukentėjusieji ir jų atstovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; netenkinus šio prašymo, pakeisti teismų sprendimus: panaikinti M. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, sugriežtinti paskirtas laisvės atėmimo bausmes (galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose) bei padidinti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai (iki 25 000 Eur) ir jos tėvui (iki 5000 Eur).
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas neatitiko nei BPK 273 straipsnyje nustatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo, nei BPK XXI skyriuje nustatytų bendrųjų įrodymų tyrimo taisyklių, pagal kurias teismas privalo ištirti byloje surinktų duomenų visumą ir tinkamai šiuos duomenis įvertinti pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), nes M. I. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės nebuvo aiškios, o jo prisipažinimas kaltu buvo tik formalus.
Pirmosios instancijos teismas nesiėmė procesinių veiksmų ne tik M. I. parodymuose esantiems prieštaravimams šalinti, bet, neištyręs ir neįvertinęs byloje kitų asmenų parodymų bei kitų bylos duomenų, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių bylai teisingai išnagrinėti.
Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų neištaisė, neatliko visų įrodymų tyrimo, ankstesnį verdiktą sukritikavo LAT.
Be to, padarė ir kitų procesinių pažeidimų (pavyzdžiui, nagrinėjo teisme pateiktus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nepripažinęs jų civiliniais ieškovais, nesuteikė nukentėjusiajam procesinės galimybės pasakyti baigiamąją kalbą ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas šių baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų neištaisė, neatliko visų įrodymų tyrimo, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas atitinka BPK 273 straipsnio nuostatas, pats atliko dalies įrodymų tyrimą, tačiau šios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo apimtis ir jo kokybė neatitiko tikrintos bylos pagal nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą nagrinėjimo ribų, todėl buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Be to, atlikęs dalies įrodymų tyrimą byloje, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino, ar egzistuoja sąlygų, būtinų pagal BK 641 straipsnį bausmei mažinti vienu trečdaliu, visuma. Remdamasis tuo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko teigimu, išnagrinėjus skundus nuspręsta, kad byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o, jo pagrindu, nepagrįstai sutrumpinta ir nuteistajam skirta bausmė.
„Pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas viso įrodymų tyrimo, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, o apeliacinis teismas tos klaidos neištaisė“, – žurnalistams sakė A.Gutauskas.
„Tai yra sutrumpintas įrodymų tyrimas buvo taikomas formaliai ir tokių būdu buvo pažeistas esminis Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis, labai aiškiai reglamentuojantis tokią procedūrą“, – aiškino jis.
A.Gutausko teigimu, sutrumpintą bausmę sąlygojo ir nuteisto vaikino prisipažinimas, tačiau jis prieštaravo tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.
„Šio asmens, nuteistojo, prisipažinimas buvo formalus ir tas prisipažinimas realiai buvo sąlygotas tik to Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuris numato bausmės sutrumpinimą lengvatomis ir tuo motyvuotas“, – BNS cituoja LAT teisėją.
Anot A.Gutausko, Klaipėdos apygardos teismas neįvykdė savo, kaip apeliacinio teismo, pareigos ir neužtikrino, kad nebūtų įvykdytas neteisingumas.
„Jis neatliko savo pareigos patikrinti bylą tiek, kiek reikia, esant poreikiui, pašalinti galimas padarytas pirmosios instancijos teismo klaidas ir tokiu būdu neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas ir tokiu būdu užtikrinti tiek žmonių, tiek visuomenės teises ir teisėtus interesus ir, kad būtų įvykdytas teisingumas“, – pažymėjo LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad byloje atliktas įrodymų tyrimas savo apimtimi ir kokybe neatitiko apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.
Anot A.Gutausko, Klaipėdos apygardos teismas neįvykdė savo, kaip apeliacinio teismo, pareigos ir „neužtikrino, kad nebūtų įvykdytas neteisingumas.“
Atsižvelgdama į priimtą sprendimą, kitų kasaciniuose skunduose nurodytų argumentų, susijusių su atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimu, bausmės vykdymo atidėjimu nepilnamečiui, neturtinės žalos atlyginimu (CK 6.250 straipsnis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nenagrinėjo, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
