Antradienį, po 11 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate gautas pareiškimas.
Jame teigiama, kad 72 metų moteris nuo spalio 4 dienos į užsienyje registruotą kriptovaliutos įmonę pervedė 27 tūkst. 350 eurų, o 22 metų jaunuolis į tą pačią įmonę pervedė 37 tūkst. 100 eurų.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio viršininkė Ieva Šlivinskienė 15min patikslino, kad šiuo atveju nusikaltimai tikriausiai padaryti ir pinigai buvo prarasti pagal „klasikinę“ sukčiavimo schemą. Kuomet žmonės susidomi skelbimais internete apie greito praturtėjimo būdus, su jais susisiekia tarpininkai, žadantys pagalbą „saugiai ir pelningai“ investuojant.
„Žmonės pamato tą skelbimą, susidomi. Pirmiausiai užpildo ten prašomą informaciją, o tada jau su jais susisiekia asmenys, prisistatantys tarpininkais. Kai žmonės perveda pinigus, bet nesulaukia jiems žadėtų didžiulių pelnų, pasijunta nukentėjusiais ir kreipiasi į pareigūnus dėl sukčiavimo“, – teigė Marijampolės VPK atstovė.
Specialistai visuomet pabrėžia ir siūlo įvertinti, kad tikros investicijos dažniausiai būna susijusios su tam tikra rizika, tad pelno besitikintys žmonės turi turėti tam tikrų žinių, galų gale, suprasti, kad pelno vizija gali virsti nuostolingu reikalu.
Tuo metu Baudžiamajame kodekse apibrėžtas sukčiavimas realiai su investavimu gali neturėti nieko bendra – dažniausiai kalbos apie kriptovaliutas, akcijas ar kitas sritis tėra akių dūmimas lengvatikiams. Įvairių praturtėjimo siužetų prisigalvoję nusikaltėliai tiesiog pasisavina žmonių pinigus arba prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus, o tuomet dingsta kaip į vandenį – galų belieka ieškoti policijai. Gyventojams kartais pasiseka, kai pareigūnai ar bankininkai bent dalį lėšų spėja apsaugoti.
