Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kosmetologė K. Č. buvo nuteista ne tik už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet ir už neteisėtą profesinės veiklos vykdymą.
Išaiškinta, kad ji, neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, naudodama medicinos priemones (prietaisus) – švirkštus su adata, laikotarpiu nuo 2019 metais už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais, šių procedūrų metu hialurono rūgštį medicinos priemonėmis (prietaisais), pažeisdama odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą.
Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas bandė įrodyti, kad jo ginamoji, būdama kosmetologė, nežinojo, jog negali atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų, todėl prašė bylą nutraukti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Lietuvos medicinos norma, atlikti pirmiau nurodytą intervencinę procedūrą galėjo tik gydytojas dermatovenerologas. Gydytojas dermatovenerologas verčiasi medicinos (gydytojo dermatovenerologo) praktika, o medicinos praktika yra sveikatos priežiūra, todėl gydytojo dermatovenerologo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos apima ir invaziniu metodu – hialurono rūgšties užpildu – atliekamas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras.
Tai, kad invaziniu metodu, t. y. hialurono rūgšties užpildu, atlikti estetines, kosmetines ir korekcines procedūras bylai aktualiu laikotarpiu buvo suteikta išimtinai tik gydytojui dermatovenerologui – asmeniui, baigusiam universitetines medicinos studijas ir dermatovenerologijos rezidentūrą, po kurios suteikiama gydytojo dermatovenerologo profesinė kvalifikacija, savaime rodo, kad neuniversitetines studijas baigusiai ir technologo kvalifikaciją įgijusiai bei medicininio išsilavinimo neįgijusiai K. Č. nebuvo suteikta teisė atlikti jokių procedūrų invaziniais metodais – tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė. Iš kosmetologijos studijų dalykų aprašų matyti, kad K. Č. įgijo tik teorinių žinių apie injekcijas, tačiau studijų metu įgytos teorinės žinios nesuteikia asmeniui teisės šias žinias taikyti praktikoje. Ji, studijuodama kolegijoje, nebuvo mokoma atlikti tokio pobūdžio procedūrų, todėl jų teikti negalėjo.
Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad kitoje Lietuvos higienos normoje yra priskiriamos tos nagų, plaukų, veido ir kūno priežiūros paslaugos, kurios bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo priskiriamos išimtinai gydytojo dermatovenerologo kompetencijai, pavyzdžiui, odos valymas.
Kartu teisėjų kolegija pabrėžė, kad užpildų injekcijas atlikti gali šie gydytojai: 1) gydytojas dermatovenerologas; 2) plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas (nuo 2020 m. gegužės 5 d.); 3) gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas (nuo 2019 m. sausio 1 d.); 4) gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas (nuo 2020 m. sausio 1 d.). Vis dėlto iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu procedūras, kurias kasatorius nepagrįstai įvardija kaip grožio paslaugas, estetiniais tikslais gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas (invaziniu metodu – užpildais – estetines, kosmetines ir korekcines procedūras) ir plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas (estetines atjauninimo procedūras, naudodamas užpildus).
Taigi pagal dabartinį teisinį reguliavimą K. Č. tol, kol neturės teisės užsiimti gydytojo dermatovenerologo arba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo praktika, neturės teisės atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų.
