„Turime įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą. Tai rimti dalykai, rimti nusikaltimai. Tokie ne kiekvieną dieną įvyksta“, – pabrėžė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento prokuroras Artūras Urbelis, kalbėdamas po keturių įtariamųjų suėmimo teisme.
Patyrę teisėsaugininkai ir sau užduoda klausimus: kas šiuo atveju vertė nusikaltėlius elgtis taip, kaip vargu ar kas pasielgtų? Kas būtų, jei kaskart iš apiplėšimo aukomis tapusių žmonių būtų atimama gyvybė?
„Ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl trijų nusikaltimų: kvalifikuoto plėšimo, kvalifikuoto neteisėto laisvės atėmimo ir kvalifikuoto nužudymo. Vaidmenis visų suimtųjų dar aiškinsimės. Iš tikrųjų, čia dar bus tikslinama“, – tos pačios spaudos konferencijos metu teisme yra aiškinęs ONKT departamento prokuroras Gintas Ivanauskas.
Teisinis terminas „kvalifikuotas“ reiškia, kad buvo padarytas ne standartinis minimo pobūdžio nusikaltimas, o turintis ypatingų požymių, dažniausiai lemiančių griežtesnę kaltinamųjų atsakomybę.
Baudžiamasis kodeksas (BK) numato, kad už „paprastą“ žmogžudystę gali būti skirtas laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų.
Tuo tarpu kvalifikuojantys požymiai leidžia sugriežtinti atsakomybę, taikant įkalinimą nuo 8 iki 20 metų arba netgi iki gyvos galvos.
I.Strazdauskaitės gyvybės atėmimo teisinis vertinimas gali būti paremtas atsakomybę sunkinančiais punktais.
Konkrečiai I.Strazdauskaitės gyvybės atėmimo teisinis vertinimas gali būti paremtas šiais sunkinančiais punktais: mergina nužudyta kankinant ar kitaip itin žiauriai; dėl savanaudiškų paskatų; siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.
„Plėšimas“ šiuo atveju reiškia, kad transporto priemonė buvo ne šiaip atimta, o pagrobta naudojant psichologinę ir/arba fizinę prievartą. Be to, kaip minėta, plėšimas šiuo atveju irgi kvalifikuotas.
„Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų“, – reglamentuoja BK 180-ojo straipsnio 3 punktas.
Dar tuo metu, kai merginos buvo ieškoma, advokatas Valdemaras Bužinskas vylėsi, kad įtariamieji „dar neperžengė tos ribos, kada padaromi nebepataisomi dalykai.“
Patyręs teisininkas 15min paaiškino, kad yra esminis skirtumas, kada padaromas tik turtinis nusikaltimas (šiuo atveju, tikriausiai dėl brangaus, iki 50 000 eurų kainavusio automobilio), o kada pasikėsinamą į brangiausią ir neatstatomą vertybę – žmogaus gyvybę.
„Pats laisvės atėmimas jau yra nusikalstama veika. Tai yra situacija, kai žmogui yra atimama laisvė prieš jo valią. Tačiau jei laisvė atimama dėl konkrečių tikslų – pavyzdžiui, išpirkos reikalavimo arba kitokių sąlygų iškėlimo, tai reiškia, kad yra padarytas daug sunkesnis nusikaltimas. Įkaitų grobimas yra tada, kai žmogus naudojamas arba kažko reikalaujant, arba ginantis naudojant tą asmenį siekiant išvengti savo atsakomybės. Net jei tai nėra daroma, žmogaus laisvės atėmimas kartais išvirsta į daug sunkesnes nusikalstamas veikas“, – svarstė teisininkas.
Advokatas įvardijo esminį momentą: kai buvo pagrobtas automobilis ir atimta jo vairuotojos laisvė, nusikaltėliai ties šia riba privalėjo ir sustoti. Modeliuojant paprastai, nuvežę merginą į atokesnę vietą ir ją paleidę, užpuolikai būtų išsaugoję ne tik savo grobį, bet ir sąlyginai geras perspektyvas tuo atveju, jei įkliūtų teisėsaugai.
Baudžiamojo kodekso punktai numato iš esmės švelnias bausmes pagrobėjams.
1. Tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
„Smurtiniai veiksmai prieš bejėgį asmenį niekur ir niekada nėra ir nebuvo toleruojami“, – pabrėžia advokatas.
„Sunkesnės, sudėtingesnės veikos žymiai labiau įklampino tuos asmenis, kurie vienaip ar kitaip su šia istorija susiję“, – konstatavo 15min konsultavęs advokatas.
V.Bužinskas pasidalijo patirtimi kaip specialistas, daug metų dirbęs su žmonėmis, „turinčiais teisinių problemų“, arba su tokiais, kurių „mąstymas yra kitoks.“
„Netgi tarp tokių žmonių yra tam tikrų garbės, moralinių dalykų suvokimas. Yra moralinės ribos, kurių jie stengiasi neperžengti. Dėl to smurtiniai veiksmai prieš bejėgį asmenį niekur ir niekada nėra ir nebuvo toleruojami“, – sakė teisininkas.
Teisės žinovų vertinimu, jei ši byla pasieks teismą 4 kaltinamųjų atžvilgiu, bent vienam jų, pripažintam nusikaltimo organizatoriumi, galės būti paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Kiti, priklausomai nuo savo konkrečių vaidmenų, apie kuriuos minėjo prokuroras G.Ivanauskas, tikriausiai atsipirks 10–20 metų nelaisvėmis.
Dar vienas dalykas, galintis prislėgti būsimus kaltinamuosius, yra šimtatūkstantiniai nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai.
Nuolat turėjo reikalų su teisėsauga
Teismas leido suimti keturis įtariamuosius I.Strazdauskaitės nužudymu maksimaliam terminui – trims mėnesiams. Dar du įtariamieji buvo paleisti.
Šaltiniai policijoje patvirtina, kad įtariamieji yra iš Kėdainių, romų tautybės. Jie susiję giminystės ryšiais. Bent trys suimtieji yra ne kartą turėję reikalų su policija, yra teisti. Vienas įtariamasis – Leonas B. – dar būdamas paauglys buvo teisiamas dėl Kėdainiuose gyvenusio senolio nužudymo, tačiau pritrūkus įrodymų buvo išteisintas. Kitas įtariamasis – Karolis B. – turėjo itin daug problemų su kelių policija, buvo nuolat baudžiamas piniginėmis baudomis. Lrytas.lt skelbia, kad šiuo metu Karoliui B. draudimo bendrovė yra pareiškusi daugiau nei 17 tūkst. eurų ieškinį už avarijos metu sugadintą turtą. Teismas 2015 m. jį yra įpareigojęs sumokėti šią sumą.
Prokuratūra kol kas neatskleidžia įtariamųjų asmenybių, nes tiria kitus jų galbūt padarytus nusikaltimus.
