Gulinčio mušti nevalia. Į šį, regis, net vaikams suprantamą principą kai kurie policininkai turi savitą požiūrį. Pareigūnų aršumą tenka slopinti teisiškai labiau išprususiems teisėjams.
Sukrečianti „Volvo“ avarija
Rezonansinė avarija, sujaudinusi visą Lietuvą, įvyko 2015-ųjų metų gruodžio 12 d., – tą lemtingą šeštadienio vakarą Širvintose po „Volvo“ ratais žuvo 15-metis, o dar viena 17-metė perėjoje buvo sužalota.
Automobilį „Volvo“ girtas ir be teisių vairavęs Andrius Kolosovas dar bandė slėptis, tačiau jo paieškoms buvo mestos didžiulės pajėgos ir pareigūnai bėglį netrukus pričiupo.
A.Kolosovui iškelta baudžiamoji byla, 2016 m. gegužės 2 d. jis išklausė nuosprendį (kurio neskundė nei prokuratūra, nei nukentėjusieji, nei nuteistasis).
Visų pirma, vairuotojas pripažintas kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų – tiek dėl avarijos, kurios metu žuvo žmogus, tiek dėl sužalotų žmonių palikimo įvykio vietoje. Pastarąjį kaltinimą reglamentuoja Baudžiamojo kodekso 144 straipsnis „Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei“: tas, kas turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, arba pats sukėlė tą pavojų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Antrą, ne baudžiamąją, o administracinio teisės pažeidimo bylą A.Kolosovui nusprendusios kelti policijos galima būtų retoriškai paklausti: jei asmuo jau nubaustas už tai, kad vairavo girtas, o po avarijos ryžosi palikti nukentėjusiuosius mirti – kaip jis galėjo tuo pačiu ir pabėgti (už ką buvo nuteistas), ir įvykdyti savo pareigą pasilikti įvykio vietoje (kad išvengtų administracinės bylos)?
Logika paprasta: jei baudžiamosios bylos nebūtų, už vairavimą girtam ir už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos vairuotojas būtų teisiamas pagal ATPK 129 str. ir 130 str. 1 d.
Bet dvigubo baudimo būti negali – tai aiškiai reglamentuoja ATP kodekso 250 straipsnis.
Viena iš aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, formuluojama taip: „Jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.“
Savaitė po nuosprendžio – policijos staigmena
Vilniaus apskrities policijai nepadarė įspūdžio nei baudžiamosios bylos iškėlimas, nei nuosprendžio joje paskelbimas.
Praėjus lygiai savaitei po teismo verdikto A.Kolosovui paskelbimo, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus specialistai susizgribo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015-12-12 apie 17 val. Širvintų mieste, Žolyno gatvės nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, ties sankryža su Sodžiaus ir Upelio gatvėmis, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, neturėdamas tam teisės, įvykus eismo įvykiui, kurio metu žuvo vienas žmogus, o kitas buvo sužeistas, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje bei po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), kol nebuvo patikrintas blaivumas.
Tokiais savo veiksmais A.Kolosovas, pareigūnų vertinimu, padarė ir administracinius teisės pažeidimus (nors, kaip minėta, už tą patį jau buvo nubaustas baudžiamojoje byloje).
Kaip antrą kartą konfiskuoti tą patį „Volvo“?
Naujoji policijos iškelta byla pateko ant Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjos Astos Katinienės stalo. Teismas nutarė: vairuotojas antrą kartą negali būti baudžiamas už tą patį, už ką jau yra nuteistas. Konkrečiai už pasitraukimą iš avarijos pagal BK 144-ąjį straipsnį A.Kolosovui teismas buvo atseikėjęs 45 parų areštą.
Už tai, kad vairuodamas girtas pražudė pėsčiąjį, „Volvo“ vairuotojas 4 metams pasiųstas į Pravieniškes. Be to, jo pečius prislėgė per 37 000 eurų civilinis ieškinys.
Galų gale, teismas nuosprendžiu yra konfiskavęs nusikaltimo įrankiu tapusi „Volvo“ automobilį.
Todėl teisėja A.Katinienė šią minėtą dubliuojančią bylą paprasčiausiai nutraukė.
Mat atsižvelgusi į policijos reikalavimą, ji būtų priversta ieškoti būdo, kaip dar sykį dar sykį atimti iš vairuotojo „Volvo“, kuris jau buvo konfiskuotas. Ir kaip pasiųsti jį daugiausia 30-čiai parų už grotų, nors A.Kolosovui jau buvo skirta ketverių metų nelaisvė.
Klaidos pripažinti nepanoro
Ar šis neišvengiamas teismo sprendimas ir jo motyvai padarė įspūdį Vilniaus apskrities policininkams? Ne – nei savo laiko, nei mokesčių mokėtojų pinigų taupyti nelinkę sostinės Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnai ėmėsi rašyti apeliacinio skundo aukštesnės instancijos teisėjams.
Šį kartą Vilniaus apygardos teismas pagaliau numalšino policininkų entuziazmą, priimdamas galutinę ir neskundžiamą nutartį. Teisėjos Ainoros Kornelijos Macevičienės nutarties esmė – Širvintų teisėjos verdiktas dėl bylos nutraukimo buvo visiškai pagrįstas ir teisėtas.
Policijos siekis – kad būtų nubaustas
15min bandė Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo (NVEST) skyriuje aiškintis, kokiu būdu atsirado ši perteklinė byla ir kam reikėjo apeliacijos, jei jau Širvintų teismas davė aiškų signalą, kad policija persistengia.
NVEST skyriaus vadovas 15min žodžiu prisipažino situacijos nežinantis ir pažadėjo pasiaiškinti. Po kelių valandų 15min redakciją elektroniniu paštu pasiekė Vilniaus apskrities policijos atstovų komentaras, prieštaraujantis jau įsiteisėjusiems teismų sprendimas: „Policijos tikslas patraukti administracinėn atsakomybėn A.Kolosovą už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos ir apie įvykį policijai nepranešė. Baudžiamojo kodekso nuostatos neapima šio pažeidimo, todėl šis asmuo turėtų būti trauktinas administracinėn atsakomybėn.“
