Ramūnas U. apgautas buvo dar 2016 metų gegužę. Banko sąskaitos duomenis iš jo išvilioję sukčiai ištuštino verslininko įmonės sąskaitą, iš viso pasisavino 7500 eurų.
Sukčių nerado
Dėl sukčiavimo Utenos apskrities policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Nustatyta, kad nusikaltėliai skambino iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, o atlikus kratas rastas ir telefonas, kuriuo naudojosi sukčius.
Sukčiavimu už grotų įtarti 9 nuteistieji, tačiau po 2 metus trukusio tyrimo bylą pareigūnai buvo priversti nutraukti, nes jiems nepavyko surinkti pakankamai įrodymų.
Nukentėjęs verslininkas po šio sprendimo jam padarytą žalą pabandė atgauti kitu keliu ir į teismą padavė Marijampolės pataisos namus.
Ieškinyje jis nurodė, kad nuteistiesiems uždrausta turėti mobiliuosius telefonus, o šį draudimą užtikrinti privalo pataisos namų administracija.
„Kybartų PN neužtikrino, kad mobilaus ryšio priemonės nepakliūtų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims ir kad nuteistieji asmenys negalėtų laisvai naudotis šiomis priemonėmis, todėl pareiškėjai patyrė žalą dėl valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų“, – nurodoma administraciniam teismui pateiktame ieškinyje.
Kratėsi atsakomybės
Atsikirsdami į šį ieškinį, pataisos namai kratėsi atsakomybės ir aiškino, kad sužiūrėti visų kalinių paprasčiausiai neįmanoma.
„Kadangi nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka bendrabučio tipo pastate didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma.
Kybartų PN pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus, o pareiškėjai reikalaudami, jog Kybartų PN užtikrintų, kad nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš Kybartų PN to, kas neįmanoma.
Kybartų PN negali atsakyti už galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyti. Kybartų PN tinkamai, atsakingai vykdė teisės aktais numatytas pareigas, ėmėsi visų įmanomų priemonių priklausančių nuo žmogaus valios, pastangų ir galimybių, tam kad būtų užkirstas kelias draudžiamiems daiktams patekti į Kybartų PN“, – bandė gintis pataisos namų administracija.
Procesas administraciniuose teismuose užtruko kone du metus. Iš pradžių ieškinys buvo atmestas, tačiau sprendimus skundęs verslininkas pasiekė savo.
Atlygins dalį žalos
Galiausiai teismas nusprendė, kad valstybė turi atlyginti dalį žalos Ramūnui U. – 3010 eurų.
„Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Ramūno U. neatsakingas elgesys taip pat lėmė žalos atsiradimą. Pasirašydamas su banku elektroninių paslaugų sutartį, pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenys yra slapti ir jų negalima atskleisti niekam, tačiau šių įsipareigojimų pareiškėjas nesilaikė. Todėl šioje administracinėje byloje atsakovo atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė“, – pasisakė teismas.
Ir nors teisėjai atkreipė dėmesį, kad verslininkas pats iš dalies kaltas dėl prarasto turto, valstybė šioje istorijoje taip pat atsakinga.
„Teismas akcentavo, jog valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes“, – pasisakė teisėjai.
Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
