Kreipiamės į Jus nuteistojo Igorio Achremovo, gimusio 1965-01-01, atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, kurio lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos klausimas bus svarstomas teismo jau aštuntą (!) kartą.
Lietuvos Kalinių globos draugija pažymi, kad sprendžiant šio asmens lygtinio paleidimo klausimą yra daroma nemažai pažeidimų žmogaus teisių srityje, nukrypstama nuo LR Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės pamatų – teismų ir teisėjų nepriklausomumo. I.Achremovo lygtinio paleidimo, kuris yra visiškai pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų normomis, klausimo nagrinėjimas Lietuvos teismuose kiekvieną kartą sulaukią didžiulį dėmesį iš teisėsaugos institucijų, žmogaus teisių gynėjų, visuomenės informavimo priemonių bei pačios visuomenės pusės. Toks didelis susidomėjimas šia byla gali būti paaiškinamas labai paprastu argumentu – I.Achremovo lygtinio paleidimo bylos teisminis nagrinėjimas parodo tai, ar Lietuvoje yra teisingumas, išryškina mūsų teismų sistemos ydas, patvirtina tai, kad šiandien lygtinio paleidimo institutas mūsų šalyje yra visiškai paralyžuotas, kadangi lygtinis paleidimas netaikomas net ir tais atvejais, kai jis yra ir pagrįstas ir būtinas.
Iš tikrųjų, nuteistasis I.Achremovas Vilniaus pataisos namų administracijos visą laiką yra charakterizuojamas teigiamai. Viešuosiuose susirinkimuose, kuriuose dalyvauja ir mūsų draugijos atstovai, pataisos namų administracijos atstovai ne kartą patvirtino, kad Igoris yra vienas iš geriausių jų pataisos namuose atliekančių bausmę nuteistųjų, kad administracija garantuoja, jog šis žmogus niekada nepadarys kito nusikaltimo ir būna nustebinti, kai teismas eilinį kartą atmeta administracijos teikimą dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo.
Tą aplinkybę, kad nuteistasis I.Achremovas, atlikdamas bausmę, visiškai pasitaisė ir gali toliau atlikinėti bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau prižiūrimas, patvirtina ne tik pataisos namų administracija, kuri geriausia pažįstą šį asmenį, bet ir pataisos namų psichologai, nuteistąjį nuolat aplankantys dvasininkai. Todėl priimant sprendimą dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo teismui neturėtų kilti abejonės dėl nuteistojo asmenybės vertinimo, nes jis vienareikšmiškai vertinamas labai pozityviai.
2011-01-20 Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje yra pažymėjęs, kad pataisos įstaigos nuteistojo pateikta charakteristika bei psichologinės grupės išvados rodo tai, kad I.Achremovas dėl savo elgesio charakterizuojamas teigiamai. Nurodoma, kad jis yra santūrus, mandagus, bendrauja pagarbiai ir nuoširdžiai, pasižymi gera emocine pusiausvyra, dažniausia vadovaujasi protu, o ne emocijomis, sugeba siekti savo užsibrėžtų tikslų, gerai sutaria su aplinkiniais, nesilaiko kriminalinės subkultūros, yra savakritiškas, prisiima atsakomybę už savo elgesį. I.Achremovo elgesys bausmės atlikimo metu rodo teigiamus jo vertybių pokyčius, jis atsisakė asocialių vertybių, yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, išgyvena kaltę dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistojo motyvacija dirbti, mokytis yra aukšta. I.Achremovas, atlikdamas bausmę, sukūrė šeimą. Nors 2010 m. šalių susitarimu santuoka buvo nutraukta, tačiau jis palaiko ryšius su sūnumi, sūnus ateina pas I.Achremovą į pasimatymus, be to jis moka lėšas vaiko išlaikymui. I.Achremovas taip pat palaiko socialinius ryšius su tėvais ir su broliu, pasimatymų metu jis nuolat lankomas.
I.Achremovas pataisos namuose atlieka bausmę lengvojoje grupėje, dirba, daug mokosi, dalyvauja įvairiuose reabilitacijos programose, 16 kartų skatintas, pataisos namų administracijos visą laiką charakterizuojamas teigiamai. Jis realiai atliko daugiau negu 2/3 jam paskirtos bausmės (18 iš 25 laisvės atėmimo metų), atitinka visas LR BVK 157 str. nustatytas būtinas lygtinio paleidimo sąlygas. Viešuosiuose susirinkimuose, kuriuose dalyvauja ir mūsų draugijos atstovai, pataisos namų administracijos atstovai ne kartą patvirtino, kad I. Achremovas yra vienas iš geriausių jų pataisos namuose atliekančių bausmę nuteistųjų, kad administracija yra įsitikinusi, jog šis žmogus nepadarys kito nusikaltimo ir būna nustebinti, kai teismas remiantis prokurorų išsakyta nuomone eilinį kartą atmeta teikimą .
Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2006-08-07 įsakymu Nr.I-154 buvo patvirtintos „Rekomendacijos dėl prokurorų pozicijos, teismui sprendžiant dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme bei lygtinio paleidimo iš pataisos namų“ (toliau tekste Generalinio prokuroro rekomendacijos). Šių rekomendacijų 67 punkte yra atskleistas prokuroro kaip valstybės atstovo nuteistųjų lygtinio paleidimo bylose pareigos reikšti savo motyvuotas išvadas turinys, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad prokurorai turi įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos psichologų tarnybos išvadą.
Minėtų Generalinio prokuroro rekomendacijų 68 punktas draudžia prokurorui pagrįsti savo išvadą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos vien tik nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę. Pakartotinai bausti asmenį už tą patį nusikaltimą taip pat draudžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. Tokiu būdu, kai teisme prokurorai motyvuoja savo neigiamą nuomonę dėl Igorio Achremovo lygtinio paleidimo jo padarytų nusikaltimų sunkumo laipsniu, yra pažeidžiamos Generalinio prokuroro rekomendacijos ir Konvencija, ginanti pagrindines žmogaus teises.
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Europos Tarybos ministrų komiteto Rekomendacijoje Rec (2003)22 valstybės narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio), priimtoje 853-me Ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2003-09-24 (toliau tekste Rekomendacija Rec (2003)22), pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinis paleidimas turi būti naudojamas taip, jog būtų pritaikomas prie individualių aplinkybių ir atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus. Pageidautina kiek įmanoma trumpinti laisvės atėmimo bausmes, todėl lygtinis paleidimas nuo dalies bausmės atlikimo vertintinas kaip svarbi priemonė. Rekomendacijoje Rec (2003) 22 akcentuojama, kad įstatymų leidėjas ir lygtinio paleidimo praktika turi laikytis pagrindinių principų, būdingų demokratinėms valstybėms, kurios vadovaujasi įstatymais bei kurių svarbiausias tikslas yra garantuoti žmogaus teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir precedentinę teisę organų, kuriems patikėtas jų taikymas. Rekomendacija Rec (2003) 22 taip pat suformulavo pagrindinius lygtinio paleidimo taikymo principus, kurių turi laikytis valstybės – narių teismai, valstybės institucijos (tame tarpe ir prokuratūra):
1) Rekomendacijos Rec (2003) 22 6 punktas - minimalus arba nustatytas terminas neturi būti toks ilgas, kad lygtinio paleidimo tikslo negalima būtų pasiekti (I. Achremovui nuolat taikoma teikimo dėl lygtinio paleidimo atmetimo priežastis – ilgas neatliktos bausmės terminas – akivaizdžiai prieštarauja šiai Rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatai);
2) Rekomendacijos Rec (2003) 22 18 punktas – kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškus ir tikslūs. Jie turi būti realūs tuo požiūriu, kad būtų atsižvelgiama į kalinių asmenybes ir socialines bei ekonomines aplinkybes, o taip pat į reintegracijos programų tinkamumą;
3) Rekomendacijos Rec (2003) 22 20 punktas – lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.
Europos Tarybos ministrų komitetas Rekomendacijoje Rec (2003)23 valstybės narėms dėl kalėjimų administracijos nuteistųjų iki gyvos galvos ir kitų ilgam terminui nuteistų kalinių valdymo, priimtoje 855-me Ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2003-10-09, pabrėžė, kad vienas iš tokio valdymo tikslų yra didinti ir tobulinti šių kalinių galimybes sėkmingai reintegruotis į visuomenę ir po paleidimo gyventi laikantis įstatymų. Rekomendacijos Rec (2003) 23 33 punkte taip pat yra numatyta, kad norint padėti iki gyvos galvos ir kitiems ilgam terminui nuteistiems kaliniams įveikti problemas, susijusias su perėjimu nuo ilgo kalinimo prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, paleidimui turi būti rengiamasi gerokai iš anksto bei ypatingai atsižvelgiant į atitinkamą apsvarstymą dėl galimybės pasiekti lygtinį paleidimą bei pratęsti sulaikymo metu pradėtas programas, intervencijas ar gydymą – po paleidimo.
Esame įsitikinę, kad tesimas, nagrinėdamas I.Achremovo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą turi įvertinti jo asmenybę ir pastangas tikslu resocializuotis taip pat tai, kad būtent jis, geranoriškai sutikdamas bendradarbiauti su teisėsauga, padėjo atskleisti garsiosios Dekanidzės bylos aplinkybės, nustatyti nusikaltimo organizatorių ir įvykdyti teisingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino šiuos I.Achremovo veiksmus atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo vaidmenį B.Dekanidzės byloje taip pat labai aukštai vertina buvęs LR Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius. Šiuo metu jis yra Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas, savo 2010 m. spalio 21 d. I.Achremovui adresuotame laiške jis dar kartą pabrėžė, kad būtent jo „...itin vertingi parodymai ir laikysena teisminio proceso metu padėjo teismui įvykdyti teisingumą“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dabartinėje situacijoje asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, tačiau sutikusiems bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis tikslu išaiškinti nusikaltimų aplinkybes ir jų organizatorius, nėra taikomi jokie laisvės apribojimai – jie lieka laisvėje. Tai parodo, kaip aukštai vertinami tokių asmenų veiksmai bendradarbiaujant su teisėsauga, nes tai dažnai sudaro vienintelę galimybę atskleisti nusikaltimus ir nustatyti jų padariusius asmenis. Todėl I.Achremovo bendradarbiavimo su prokuratūra faktas negali būti neįvertintas sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.
A.Klimavičiaus, kaip buvusio generalinio prokuroro, 2010-10-21 I.Achremovui adresuotas laiškas taip pat parodo, kokia buvo prokuratūros pozicija šio žmogaus atžvilgiu: aukštai įvertinti jo nuopelną į nusikaltimo atskleidimą ir teisingumo įvykdymą. Todėl visi prokuratūros argumentai , kuriais remiantis jie nuolat prašo teismo netenkinti teikimų dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, vertintini kritiškai, nes jie tik parodo pačios prokuratūros pozicijos Igoriui Achremovui nenuoseklumą ir prieštaringumą.
Taip pat norėtumėm pabrėžti, kad nepaisant aukščiau nurodyto I.Achremovo indėlio į minėto nusikaltimo atskleidimą, jam paskirta bausmė (laisvės atėmimas iki gyvos galvos, vėliau perkvalifikuotas į 25 metus laisvės atėmimo) vertintina kaip labai griežta už tokio tipo padarytus nusikaltimus.
Nuo I.Achremovo nusikaltimo padarymo metų (1993) radikaliai pasikeitė Lietuvos valstybės baudžiamoji politika, panaikinta mirties bausmė, labai išsiplėtė laisvės atėmimo bausmės diapazonas, leidžiantis teismams maksimaliai individualizuoti bausmę.
Atstovaudami nuteistąjį I.Achremovą ir gindama jo teises Lietuvos kalinių globos draugija pakartotinai prašo teismą tenkinti Vilniaus pataisos namų teikimą dėl I.Achremovo lygtinio paleidimo, nes toks teismo sprendimas visiškai atitiks teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, užkirs kelią dvigubų standartų taikymui to paties pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims, užtikrins konkretaus žmogaus teisių apsaugą nacionaliniame lygmenyje.
