Kaltinimai dėl Ūkio banko didelės vertės turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, juridinių asmenų, naudojamų nusikalstamai veikai nuslėpti, steigimo ir vadovavimo pareikšti 12 žmonių, veikusių suburtoje organizuotoje grupėje – Romualdui Svitojui, Justui Babarskui, Gediminui Česoniui, Mindaugui Pašvenskui, Viktorui Soldatenko, Vytui Večerinskui, Laurai Ivaškevičiūtei, Arnui Žaliui, Alai Kurauskienei, Gintarui Ugianskiui, Vladimirui Romanovui ir jo seseriai Olgai Gončaruk.
Manoma, kad iš viso iššvaistyta buvo per 41 mln. eurų.
369 tomus užimanti išskirtinė byla Kauno apygardos teismui buvo perduota pernai birželį. Šių metų sausio 25 dieną pradėta viešinti sutrumpinta 1900 lapų užimančio kaltinamojo akto versija.
Posėdyje gyvai dalyvavo vos du dalyviai – kaltinamoji O.Gončaruk ir jos gynėjas Tomas Januškevičius. Visi kiti, išskyrus besislapstantį V.Romanovą (apie šaukimo įteikimą jam žinių nėra), kaltinamojo akto viešinimo klausėsi nuotoliniu būdu. Dauguma jų buvo išsijungę vaizdo kameras.
9 valandą ryto prasidėjęs teismo posėdis su pertrauka pietums tęsėsi iki maždaug 16.20 valandos. Per jį sutrumpintos kaltinamojo akto versijos paskelbti nespėta – tam prireiks dar vienos dienos vasario 3-iąją.
Siekė gyvų posėdžių
Posėdyje dalyvavęs advokatas T.Januškevičius negailėjo kritikos prasidėjusiam procesui. 15min jis teigė, jau dabar matantis galimų nuosprendžio apskundimo pagrindų.
O.Gončaruk gynėjas prašė teismo, kad posėdžiai vyktų gyvai, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas.
Pasak advokato, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, tačiau tai daroma išimtiniais atvejais ir tik tuomet, kai su tuo sutinka visi bylos dalyviai. Šiuo atveju, anot T.Januškevičiaus, vaizdo konferencijoms nepritarė jis ir jo ginamoji, tačiau procesas, jo teigimu, pažeidžiant teisės normas, toliau vykdomas nuotoliniu būdu.
„Nesutikimą dėl nuotolinio posėdžio pateikiau raštu, taip pat savo poziciją dėl to teisme išdėsčiau žodžiu. Teismo sprendimas dėl nuotolinio posėdžio dabartinėje proceso stadijoje negali būti skundžiamas, tačiau šį proceso pažeidimą būtų galima nurodyti apeliaciniame skunde, kuomet būtų skundžiamas galutinis teismo nuosprendis.
Mano įsitikinimu, ši situacija lemia viso proceso neteisėtumą. Teismas tikino, kad taip nori, jog kuo greičiau būtų nagrinėjama didelės apimties byla, nebūtų vilkinimo ir kad tokia neva yra susiformavusi teismų praktika. Nėra tokios praktikos“, – tikino advokatas.
O.Gončaruk advokatas: „Situacija lemia viso proceso neteisėtumą.“
Atkreipė jis dėmesį ir į vaizdo transliacijos ekraną, kuriame buvo galima matyti tik kelis byloje nuotoliniu būdu dalyvaujančių asmenų veidus. Remdamasis savo, kaip teisininko, patirtimi, jis teigė, kad vaizdo kameras posėdžių metu leidžiama išsijungti tik išimtiniais atvejais, kai bylos dalyvio ryšys yra itin prastas.
„Dabar nėra aišku, ar kaltinamieji iš tiesų dalyvauja procese ir nevykdo veiklos, kuri nesuderinama su dalyvavimu nagrinėjant bylą. Ar jie girdi, kas yra sakoma, ar jiems kas nepatarinėja iš šalies.
Skaitant kaltinamąjį aktą nesigirdėjo prokurorų kalbos. Vienas iš prokurorų buvo išsijungęs garsiakalbį ir nereagavo į teisėjo pastabas gal 10 minučių. Kai pasakiau teisėjui pastabą, kad mano ginamoji negirdi, ką sako prokuroras, teismas nurodė, kad viskas parašyta kaltinamajame akte. Tai kam tuomet iš viso reikia viešinti tą kaltinamąjį aktą, jei viskas parašyta ir nesigirdi?“ – stebėjosi advokatas.
Jam keista, kad nuotoliu posėdyje dalyvauja ir prokurorai, juk prokuratūra įsikūrusi visai netoli teismo.
Kodėl bylą nagrinėja tik vienas teisėjas?
Klausimų T.Januškevičiui keliai ir tai, kad tokią išskirtinę ir milžiniškos apimties bylą paskirta nagrinėti vos vienam teisėjui – nesudaryta teisėjų kolegija, nepaskirtas net atsarginis teisėjas, dėl ko bylos nagrinėjimą ateityje gali reikėti pradėti nuo pradžių.
Anot advokato, baudžiamojoje byloje būtina ištirti ypatingai didelį kiekį duomenų (įrodymų), todėl neabejotina, kad jos nagrinėjimas pirmoje instancijoje truks ne vienerius metus.
Byla ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Savo apimtimi bei nustatytinų faktinių aplinkybių gausa tai yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų Lietuvos teismų praktikoje. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Dariaus Kantaravičiaus 2021 metų liepos 1 dienos potvarkiu minėta baudžiamoji byla pripažinta labai sudėtinga. Ji visuomenėje sukėlė didelį rezonansą.
Tokio pobūdžio byloje, pasak advokato, užkraunama pernelyg didelė psichologinė bei atsakomybės našta, todėl iškyla abejonių dėl bylą nagrinėjančio vieno teisėjo pakankamo atsparumo įvairiai galinčiam pasireikšti poveikiui iš išorės (pvz., visuomenės, politikų spaudimas), siekiant su sąžiningu baudžiamuoju procesu nesuderinamų tikslų.
„Šioje baudžiamojoje byloje yra daugiau įdomiu aspektų. Pavyzdžiui, nėra aukštesniojo prokuroro pavedimo, kuris suteikia konkrečiam prokurorui palaikyti valstybinį kaltinimą šioje byloje. Šiuo atveju reikšminga, kad prokuroras pateiktų dokumentą, kuris patvirtintų, jog jis turi įgaliojimus vykdyti prokuroro funkcijas šioje byloje, tačiau teismas atmetė mano prašymą dėl to.
Taigi, lieka neaišku, ar prokuroras kaltinimą palaiko turėdamas teisėtą pagrindą, abejonės nepašalintos. Baudžiamajame procese, tarsi kariuomenėje, turi būti aišku, kas kokius įgaliojimus turi, kas šiuos įgaliojimus suteikė. Atsižvelgiant į tai, kad generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas yra įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba dėl priimtų atitinkamų procesinių sprendimų šiame ikiteisminiame tyrime, tai ypatingai svarbu užtikrinti skaidrumą šioje byloje, jog nekiltų jokių nepagrįstų abejonių dėl konkretiems prokurorams suteikiamų įgaliojimų vykdant prokuroro funkcijas šioje byloje“, – patikino V.Romanovo sesers gynėjas.
Paklaustas, kuo tiksliai kaltinama jo ginamoji, T.Januškevičius atsakė, kad kaltinama tuo, jog būdama stebėtojų tarybos nare suteikė paskolas bei pasirašė nuomos sutartis, dėl kurių neva buvo iššvaistyti apie 41 mln. eurų.
„Mano ginamoji kaltės nepripažįsta, todėl ir nori gintis tiesiogiai organizuojamuose posėdžiuose“, – patikino advokatas.
Tyrimas vykdytas 8-erius metus
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 metais iš Lietuvos banko gavus informaciją apie įtartinus sandorius.
Apie daugiau nei septynerius metus trukusio tyrimo pabaigą prokuratūra pranešė pernai sausį.
FNTT pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, suteikė Ūkio banko paskolas savo pasirinktiems juridiniams asmenims, paskolos panaudotos įtariamųjų, per kitus asmenis valdomų, bendrovių finansiniams interesams.
Įtariama, kad neteisėtai bankui suteikus paskolas, sudarant patalpų nuomos sandorius su kaltinamųjų per kitus asmenis valdomomis bendrovėmis žymiai didesnėmis kainomis, buvo iššvaistyta apie 41,6 mln. eurų banko lėšų.
Iš šios sumos 33 mln. eurų nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizuotos pasinaudojus 80 juridinių ir fizinių asmenų sąskaitomis. Nustatyta, kad už šias lėšas galėjo būti neteisėtai įsigytas nekilnojamasis turtas Jungtinėje Karalystėje, padidintas Baltarusijos Respublikoje registruotos bendrovės įstatinis kapitalas. Dalis lėšų sugrąžinta į įtariamųjų valdomas bendroves.
Tyrimo duomenimis, 14,6 mln. eurų buvo panaudota iš Ūkio banko gautų paskolų Škotijos, Baltarusijos futbolo klubams, Lietuvos krepšinio klubo, taip pat Rusijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje įgyto nekilnojamojo turto, finansavimui.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 120 liudytojų, iš Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančių bankų gauta ir išanalizuota apie 850 sąskaitų išrašų, teisinės pagalbos kreiptasi į Meno salų, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Italijos ir Baltarusijos Respublikų, Švedijos Karalystės ir Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas.
FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistai ir Lietuvos banko specialistais kartu atliko 12 itin didelės apimties ūkinės finansinės veiklos tyrimų.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu apribotas įtariamųjų turtas Lietuvoje ir užsienio valstybėse.
V.Romanovas viso ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos. Šiuo metu, turimomis žiniomis, jam yra suteiktas pabėgėlio statusas Rusijos Federacijoje, todėl šio kaltinamojo atžvilgiu teisminis procesas taip pat turėtų vykti jam nedalyvaujant.
„Laukia sudėtingas ir, tikėtina, ilgas teismo procesas, tačiau tikiuosi, kad šioje byloje BUAB „Ūkio bankas“ kreditorių, valstybės interesas bus apgintas ir teismas pripažins, kad kaltinimuose įvardintos įspūdingos sumos banko lėšų buvo iššvaistytos neteisėtai ir nusikalstamai“, – teigė kaltinamąjį aktą surašęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas.
