Tokie rezultatai paaiškėjo, kai kovo 2–10 dienomis Seimo nario Mykolo Majausko užsakymu „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kur klausė, ar šie pritartų, kad už smulkaus kanapių kiekio turėjimą, be tikslo jas platinti, būtų taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Apklausoje dalyvavo 1000 gyventojų, vyresnių nei 18 metų, iš 22 Lietuvos miestų ir 32 kaimų.
Teisėsaugai atrištų rankas
Lietuvos teisės instituto tyrėjas ir kriminologas Mindaugas Lankauskas mini, kad pirmoji dekriminalizavimo nauda – galimybė teisėsaugai koncentruotis į stambius platintojus.
„Dekriminalizavimas prasmingas, visų pirma, kalbant apie teisėsaugos kaštus. Dingtų smulkios narkotikų bylos. Tai reiškia, kad už nedidelio kiekio turėjimą būtų išrašomas protokolas, viskas paprasčiau ir pigiau, nebebūtų teisminių procesų, kur įtraukiami teisėjai, advokatai ir prokurorai“, – sako jis.
Pašnekovo teigimu, sutaupius lėšas teisėsauga galėtų susikoncentruoti į stambius platintojus. Pavyzdžiui, vien pernai baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas maždaug prieš 1 tūkst. nedidelį narkotikų kiekį turėjusių žmonių, o dekriminalizavus jiems už disponavimą būtų galima baudas išrašyti kur kas greičiau.
„Pavyzdžiui, Olandija, palyginti su vokiečiais, jie gerokai daugiau pagauna stambių prekeivių. Kai pas juos smulkūs vartotojai išvis nebaudžiami, jie užsiima tik platintojais. Tokia logika“, – aiškina M.Lankauskas.
Tiesa, 15min jau rašė, kad policija pastaruoju metu koncentruojasi į nusikalstamas veikas, kur įtariamasis iškart yra aiškus, tarp tokių ir disponavimas nedideliu kiekiu narkotikų, o Vidaus reikalų ministerija stebi mažėjantį ikiteisminių tyrimų kiekį, pradedamą policijos iniciatyva, tarp tokių veikų ir narkotikų platinimas.
Sveikatos problema
Kitas variantas, kur būtų galima nukreipti sutaupytas lėšas – sveikatos sektorius. Vakarų pasaulis eina būtent šia kryptimi ir jau pamatė, kad dešimtmečius trukęs karas su narkotikais neatnešė naudos. 2016 m. Jungtinėse Tautose buvo bandyta šią idėją iškelti pasauliniu lygiu, tačiau nesėkmingai.
„Šią idėją blokavo Indonezija, kur už narkotikus taikoma mirties bausmė, Rusija, kur yra didžiausia heroino problema po Afganistano. Tai kultūriniai dalykai. Pietryčių Azijos tautos blokuoja tokius dalykus, todėl sunku inicijuoti kažkokius pokyčius“, – sako M.Lankauskas.
Tačiau tyrimai rodo, kad valstybės, kurios į narkotikų vartotojų problemą žiūri per sveikatos, o ne teisėsaugos prizmę, pasiekia geresnių rezultatų.
„Čia jau reiktų kalbėti apie pačių sunkiųjų narkotikų vartotojus, pavyzdžiui, heroino, o ne kanapes. Dekriminalizavimas pagerina jų sveikatos rodiklius, jie dažniau kreipiasi į gydytojus, nes nebijo baudžiamojo persekiojamo. Jie dažniau nukreipiami į sveikatos įstaigas, jei tai taikoma kaip alternatyva laisvės atėmimui. Sunkiųjų narkotikų vartotojų atžvilgiu dekriminalizavimas gerina jų sveikatos rodiklius“, – sako kriminologas.
Apie tai garsiai kalbama ir pasauliniu lygmeniu, JT kartu su Pasauline sveikatos organizacija praėjusių metų vasarą paviešino bendrą pareiškimą. Jame raginama „peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, kurie, kaip yra įrodyta, turi neigiamų padarinių sveikatai“. Tarp šių neigiamų pasekmių turinčių baudžiamųjų įstatymų minimas ir narkotinių medžiagų turėjimas asmeniniam vartojimui.
Seime nesupranta, ką svarsto
M.Lankauskas, vertindamas šios apklausos rezultatus, sako, kad mūsų visuomenė tampa vis liberalesnė, nors panašūs procesai vyksta visame Vakarų pasaulyje.
„JAV 1969 m. padaryta pirma apklausa dėl legalizavimo, 12 proc. amerikiečių buvo už. 2016 m. jau 60 proc. buvo už, – sako kriminologas. – Kaip matote, kitose valstybėse jau vyksta referendumai šiuo klausimu, tas procesas pajudėjo. Tai rodo kažkokius visuomenės pokyčius.“
Tiesa, pernai jau du kartus Seime buvo svarstomas visų narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimas, tačiau tuomet pritarimo iniciatyva nesulaukė. Tačiau viena iš galimų priežasčių – dalis Seimo narių nelabai suvokia klausimo esmę.
„Klausiama, ar reikia žmogų teisti už nedidelio kiekio turėjimą. Jeigu kažkas nemato reikalo to daryti, tai dar nereiškia, kad jis sako: aš manau, jog tai turėtų būti legalu. Pavyzdžiui, Aurelijus Veryga palaikė dekriminalizavimą, nors jis aršus kovotojas, bet į šią problemą jis žiūri iš sveikatos perspektyvos“, – sako M.Lankauskas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dalis Seimo narių, pasisakydami prieš dekriminalizavimą, iškart kalba apie problemas, kurias sukeltų legalizavimas.
„Toks vaizdas, kad jų galvose dekriminalizavimas siejamas su legalia rinka, legalia prekyba, nors svarstomas klausimas visai kitas. Dar keistas buvo A.Skardžiaus pastebėjimas, kad narkotikų verslas pasiūlė jam daug pinigų. Narkotikų verslui tai būtų nenaudinga, nes kanapės sudaro liūto dalį vartojimo. Jeigu jas legalizuotų, narkotikų verslas prarastų kone visas pajamas ir finansinį užnugarį“, – sako M.Lankauskas.
Kalbant apie dekriminalizavimą, pašnekovas taip pat neįžvelgia čia naudos narkotikų verslui, nes teisėsauga tokiu atveju atsisuktų būtent į jį ir galėtų intensyviau persekioti prekeivius.
Tačiau pirma reiktų apsispręsti, kokiu keliu eiti. Apklausoje keliamas klausimas tik apie kanapes, tačiau nekalbama apie kitus narkotikus. Galima spėti, kad jei būtų klausiama apie visų narkotinių medžiagų dekriminalizavimą, idėja nesusilauktų tokio didelio palaikymo.
Lietuvoje narkotikai pagal pavojingumą neskirstomi, teisiškai heroino, kokaino ar kanapių statusas – toks pat. O Vakarų valstybės taiko įvairiausias praktikas.
„Kai kurios valstybės dekriminalizuoja visus narkotikus su mintimi, kad tai sveikatos problema. Logika ta, kad neveikia baudžiamoji teisė ir sukelia neigiamas pasekmes, todėl viskas perkeliama į sveikatos sektorių, paliekama administracinė atsakomybė, įsteigiamos komisijos, jos sprendžia atvejus, skiria baudas arba nukreipia gydytis, jei yra problema. Tą padarė portugalai ar čekai.
Dar kitos valstybės skirsto medžiagas į pavojingas ir mažiau pavojingas. Mažiau pavojingos visada yra kanapės. Kaip pavyzdys būtų Olandija, kur tai legalu. Esmė, kad kanapės kai kuriose valstybėse turi kitokį statusą, kada už jas taikoma lengvesnė atsakomybė, tiek turėjimo prasme, kaip Vokietijoje, turintiems nedidelį kiekį jis tiesiog konfiskuojamas ir kartais duodamas tik įspėjimas arba nedidelė bauda“, – sako M.Lankauskas.
Planuoja piliečių iniciatyvą
Seimo narys M.Majauskas sako, kad situacija, kai Lietuva eina priešinga kryptimi nei Vakarų Europa, kelia nerimą.
„Lietuva tvirtai juda priešinga, griežčiausių bausmių kryptimi. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, Lietuvoje net ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimas, be tikslo platinti, yra išimtinai Baudžiamojo kodekso nusikaltimas. Sunku paaiškinti, kaip tai padeda šviesti jaunimą apie narkotikų žalą, ar kaip tai padeda laisvoje visuomenėje spręsti priklausomybių problemą“, – sako jis.
M.Majausko teigimu, kol kas Seime visi teigiami pasiūlymai grąžinti bausmes į sveiko proto lygį kol kas nėra vertinami rimtai. Tačiau, jo nuomone, iniciatyvos čia galėtų imtis patys gyventojai.
„Visuomenės apklausos rodo stiprų žmonių palaikymą bausmių švelninimui. Tai verčia ieškoti sprendimų, į kuriuos valdžia negalėtų lengvai numoti ranka. Metas pasikalbėti apie piliečių įstatymų leidybos iniciatyvą dekriminalizuoti smulkaus kiekio narkotinių medžiagų turėjimą, be tikslo platinti“, – sako jis.
Viena iš Seimo nario idėjų – 50 tūkst. piliečių parašų per du mėnesius, jo nuomone, tai visiškai įveikiamas barjeras.
„Seimas tokį siūlymą privalėtų svarstyti rimtai. Tai galėtų būti solidi, plataus masto palaikymą turinti iniciatyva, kuri padėtų grąžinti Lietuvos narkotikų politiką į sveiko proto ribas“, – sako M.Majauskas.
