Sudėtingą, specifinę bylą nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas sulaukė staigmenos iš Lietuvos teismo ekspertizių centro (LTEC).
„Aš pirmą kartą matau aktą apie negalėjimą pateikti akto... Ir dar tokio apimties,“ – kraipė galvą trijų teisėjų kolegijai vadovaujantis Linas Šiukšta.
15min.lt primena, kad sostinėje apeliacine tvarka nagrinėjama byla, susijusi su 2008 m. birželio 18 d. Baltijos jūroje netoli Danijos krantų Lietuvos Karinių jūrų pajėgų aprūpinimo laive „Jotvingis“, kuris kartu su kitais laivais dalyvavo tarptautinėse pratybose „Baltops“, įvykusiu nelaimingu atsitikimu: atliekant laivo denio valymo darbus, žuvo privalomąją karo tarnybą laive atlikęs 22 metų jūreivis Egidijus Kasperavičius, jam ant galvos užkritus liuko dangčiui.
 |
| Kaltinamieji (iš kairės) Ruslanas Kuprijanovas, Žilvinas Šakys ir Tomas Skurdenis. |
Ir nuteistųjų, ir prokuratūros atstovų skundžiamu Kauno miesto apygardos teismo nuosprendžiu 2011 m. lapkričio 22 dieną laivo vadas Tomas Skurdenis ir bocmanas Ruslanas Kuprijanovas už tarnybinių pareigų neatlikimą nubausti 50 MGL dydžio (6 tūkst. 500 Lt) baudomis, o laivo elektromechaninės kovinės dalies vadas Žilvinas Šakys – 5 tūkst. 200 Lt bauda už dokumento (laivo žurnalo) įrašo klastojimo.
Apeliaciniame teisme Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Aida Japertienė prašo laivo „Jotvingis“ vadą Tomą Skurdenį ir bocmaną Ruslaną Kuprijanovą pripažinti kaltais pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį „Neteisėtas įsakymas ir jo vykdymas“.
Savo ruožtu kariai viliasi ne tik išsaugoti laisvę, bet ir išvengti baudų.
Skubotų vertinimų vengianti teisėjų trijulė prokurorės prašymu visą bylos medžiagą buvo perdavusi specialistams, kad šie atliktų nelaimės laive ekspertizę darbo saugos aspektu.
„Bet byla buvo gauta atgal su aktu dėl negalimumo duoti išvadą...“ – visus proceso dalyvius apie gluminantį bylos posūkį informavo teisėjas.
Kolegijos vadovas L.Šiukšta replikavo, kad „tas aktas sudaro keturis lapus, vos ne pats ekspertizės aktas...“
Ekspertų atsisakyme atlikti ekspertizę bandoma išsamiai paaiškinti motyvus. „Pagal pateiktą medžiagą negalima nustatyti tiriamo įvykio techninės priežasties“, – pabrėžia ekspertai. Kalbant paprastai, ant žmogaus liuko dangtis užkrito atsilaisvinus jį fiksuojančiam kaiščiui, o kodėl taip atsitiko, neaišku. Dabar pripažįstama, kad šis dalykas po nelaimės faktiškai apskritai nebuvo tirtas.
Tad dabar, nežinodami tikslių techninių aplinkybių, Ekspertizių centro specialistai negali kategoriškai vertinti ir galimų darbo saugos pažeidimų.
Be to, šioje byloje esame ir savitų kliūčių ekspertų darbui.
„Nėra darbo santykių. Jūreivis – ne darbininkas, jis tarnauja. Darbų saugos ekspertas neturi teisės ir pagrindo tirti tokio įvykio“, – teismui aiškino ekspertas.
„Nėra darbo santykių. Jūreivis – ne darbininkas, jis tarnauja. Darbų saugos ekspertas neturi teisės ir pagrindo tirti tokio įvykio“, – teismui aiškino LTEC atstovas, kuris buvo iškviestas į posėdį nepaisant išsamaus raštiško atsakymo.
Iškviestas ekspertas kantriai aiškino, kad tokia veikla – karinė tarnyba – yra specifinė, todėl jai netaikomi darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimai.
„Jei visa tai būtų įvykę normaliame laive – mes būtume tyrę. Darbo inspekcija būtų tyrusi, ir viskas būtų normaliai“, – argumentus apie tai, kodėl šiuo atveju LTEC nepateikė išvados, kartojo jo atstovas.
Susitaikę su tuo, kad tikslesnių specialisto išvadų nebus, proceso dalyviai atsisveikino su LTEC ekspertu ir pastarajame teismo posėdyje pradėjo baigiamąsias kalbas.
Prokurorė A.Japertienė siūlė nuteistųjų skundus atmesti, o prokuratūros – tenkinti.
Valstybinį kaltinimą palaikanti pareigūnė plėtojo mintį, kad „Jotvingio“ vadų įsakymas E.Kasperavičiui valyti laivą buvo teisėtas, tačiau jo vykdymas privalėjo būti nutrauktas, kai banguotoje jūroje prasidėjo manevrai: „Įsakymas buvo teisėtas, bet tik iki tol, kol laivas nejudėjo. Manevravimo metu tokie darbai negalėjo būti atliekami.“
Prokurorės vertinimu, techninių nelaimės priežasčių nustatymas, kalbant apie teisės aktų pažeidimus, tikrai neturi jokios įtakos. „Tai susiję su konkrečių taisyklių pažeidimu“, – pabrėžė A.Japertienė.
Byloje paskelbta pertrauka, kito posėdžio metu į teisėjus dar galės kreiptis teisiamieji, jų gynėjai, taip pat procese dalyvaujanti nukentėjusi sūnaus netekusi motina su advokatu.
Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisės iškart, tačiau vėliau dar galės būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
