Kartu su buvusio prezidento patarėjo žentu nuteistas ir tuometis Lietuvos pašto direktorius Ernestas Vaidelys

Buvęs bendrovės „Lietuvos paštas“ vadovas Ernestas Vaidelys apeliacinio proceso metu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Išteisintasis Ernestas Vaidelys
Nuteistasis Ernestas Vaidelys / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį Lietuvos pašto pastatų pardavimo byloje kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo pripažino buvusį šios valstybės įmonės generalinį direktorių Ernestą Vaidelį.

Ankstenis išteisinamasis nuosprendis jo atžvilgiu panaikintas ir skirta galutinė subendrinta 19,5 tūkst. litų piniginė bauda, BNS pranešė teismo atstovas Gintautas Stalnionis.

Kaltu šioje byloje dėl tokių pat nusikaltimų pripažintas lieka buvęs Lietuvos pašto Ūkio valdymo direktorius ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Algirdas Balčiūnas. Jam taip pat skirta 19,5 tūkst. litų bauda.

A.Balčiūnas Vilniaus apygardos teismui buvo parašęs apeliacinį skundą, tačiau teismas jį atmetė ir iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą. Po šio teismo verdikto nuosprendis byloje įsiteisėjo.

A.Balčiūnas – buvusio prezidento Algirdo Brazausko patarėjo, įtakingo buvusios LDDP veikėjo Vladimiro Beriozovo žentas.

Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. Balčiūnas, eidamas valstybės tarnautojui prilygintas pareigas, piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo ir įtakojo kitus asmenis klastoti tikrus dokumentus.

Kartu su juo buvo teisiami ir keturi A.Balčiūno pavaldiniai – nekilnojamojo turto pardavimo komisijos nariai Julius Kvaraciejus, Rūta Nekrašienė, Aušra Sadaunykaitė ir Vytautė Jančiūtė.

Jie buvo kaltinami bendrininkavimu klastojant dokumentus ir piktnaudžiavimu. R.Nekrašienė nuosprendžio nesulaukė, moteris mirė dar bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

J.Kvaraciejus, A.Sadaunykaitė buvo išteisinti dėl visų kaltinimų. Teismo sprendimu V.Jančiūtė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi ji nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi.

Proceso dalyviai per tris mėnesius dar gali parašyti skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Lietuvos paštas buvo paskelbęs konkursą įsigyti pastatus Vilniuje, Filaretų gatvėje, ir Kybartuose. Pastarąjį pastatą įsigijo vietos klebonas.

Kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Linas Kuprusevičius žurnalistams yra sakęs, kad kai buvo parduodamas Lietuvos pašto nekilnojamasis turtas, buvo sukurta nekilnojamo turto pardavimo komisija.

„Vyko pardavimas pagal nustatytą tvarką Lietuvos pašte konkurso būdu – būdavo skelbiamas konkursas viešai, nustatyta pasiūlymų pateikimo data, pradinė kaina turto. Pasibaigus pasiūlymo pateikimo laikui, komisija susirinkdavo į posėdį, atplėšdavo vokus ir laimėdavo didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis. Vienu atveju norėta parduoti turtą Kybartų parapijoje, klebonas dalyvavo konkurse – jam paskambino, jis buvo pasiūlęs mažesnę kainą, laimėtoju buvo nustatyta kita moteriškė. Netgi žinojo, kad laimėjo. Tada klebonui buvo pasiūlyta didesnė kaina – atbulinėm datom buvo surašytas naujas pasiūlymas, buvo pakeistas komisijos posėdžio protokolas, įsakymas generalinio direktoriaus ir paduota klebonui“, – žurnalistams po nuosprendžio sakė prokuroras.

Antru atveju dalyvavo verslininkas, kurio atstovai pateikė pasiūlymus, jie nelaimėjo konkurso.

„Po konkurso jie atėjo pas A.Balčiūną į kabinetą ir pasiūlė, kad už tą pačią kainą, už kurią pirko laimėjusi bendrovė, jie irgi gali pasiūlyti tiek pat – tai yra žmonės iš pradžių siūlydavo ženkliai mažesnę kainą, kai pamatydavo, kad nelaimėjo, tada tardavosi kad bent tokią kainą, už kokią konkurse, kad ne laimėtojui būtų parduotas, o jiems – vėlgi buvo pakeisti visi dokumentai, protokolai perrašyti, turtas parduota ne tam, kas laimėjo“, – sakė L.Kuprusevičius.

Moteris buvo pasiūliusi už privatizuojamą turtą solidžią 70 tūkst. litų sumą. Realiai ji ir turėjo laimėti konkursą. Bet neteisėtai atgaline data pakėlus kainą iki 75 tūkst. litų, ji liko be pirkinio. Įsakymus pasirašydavo E.Vaidelys – tik jo įsakymu buvo galima parduoti turtą.

L.Kuprusevičiaus teigimu, protokolai buvo perrašomi A.Balčiūno nurodymu.

Šią bylą nagrinėjant teisme liudytoju buvo apklaustas dabartinis premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Byloje minimu laikotarpiu jis ėjo susisiekimo ministro pareigas.

Faktų, kad už protokų perrašymą buvo gautas atlygis, prokuratūra neturi.

Vieną iš Lietuvos pašto vadovų A.Balčiūną 2009 metų rugsėjį sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2011 metais šią bylą nagrinėjant teisme liudytoju buvo apklaustas dabartinis premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Byloje minimu laikotarpiu jis ėjo susisiekimo ministro pareigas. Teisėja jo klausė, ar bandė kada nors daryti įtaką privatizuojant Lietuvos pašto turtą.

„Nei kaip ministras, nei kaip politikas niekada neužsiimdavau tokiais dalykais“, – tąkart teigė A.Butkevičius.

A.Balčiūnas yra kaltinamasis ir kitoje baudžiamojoje byloje – ją dar nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis