Kaip žinoma, dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo į teisiamųjų suolą yra pasodinti penki Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai: Tomas Ulpis, Visvaldas Račkauskas, Emilijus Damukaitis, Darjušas Sinkevičius, Vitalijus Vitkovskis.
Kaltinimų penkiems policininkams esmė – kad neužkirto kelio kruvinam Drąsiaus Kedžio suplanuotam išpuoliui Kaune, kai 2009-ųjų spalį buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.
Antradienio posėdyje teismas nustatė tokią liudytojų apklausos eilę: Algirdas Stončaitis, Vizgirdas Telyčėnas, Virginijus Gaivenis, Laura Žiliūtė, Algirdas Matonis.
Generalinio komisaro pavaduotojas A.Stončaitis teismui pasakojo, kad vieną 2009-ųjų rugsėjo dieną jam grįžus po pietų sekretorė pasakė, kad apačioje jo laukia tolimas giminaitis.
„Policijos departamento vestibiulyje pamačiau nepažįstamą vyriškį. Man nesuprantami šio žmogaus norai būti mano giminaičiu, kadangi jis toks nėra“, – pabrėžė liudytojas.
Posėdyje surengta A.Stončaičio akistata su svarbiuoju valstybės saugomu liudytoju Mindaugu Žalimu.
„Stončaičio brolis yra vedęs mano motinos seserį“, – sukonkretino M.Žalimas.
„Tai čia joks giminaitis!“ – pareiškė A.Stončaitis.
Jei policija būtų iš anksto turėjusi informacijos apie ruošiamas žudynes, policija būtų užkirtusi tam kelią. Pakartojo V.Telyčėnas.
M.Žalimas irgi pripažino, kad jo bendravimas su „giminaičiu“ nebuvo artimas: „Iki tol jokių kontaktų su juo neturėjau. Tik žinojau, kad toks tolimas giminaitis dirba Policijos departamente.“
Liudytojas minėjo, kad A.Stončaitį buvo matęs dar būdamas vaikas per laidotuves, kai mirė vienas iš A.Stončaičio tėvų.
„Mano tėvas mirė 1985 metais“, – patvirtino A.Stončaitis.
Generalinio komisaro pavaduotojas apie bendravimą su nekviestu svečiu liudijo toliau: „Jis prabilo apie galimus nužudymus Kauno mieste artimiausiu metu, bet tai buvo ne mano kuruojama sritis, o kito pavaduotojo – V.Račkausko.“
Anot liudytojo, jis V.Račkauskui iškart ir paskambino.
Netrukus iš pietų grįžo T.Ulpis, M.Žalimą jis „perdavė“ jam: „T.Ulpis jau žinojo, nes jam jau buvo paskambinęs Račkauskas.“
„Eidamas į savo kabinetą sutikau išeinantį V.Račkauską. Daugiau jokių kontaktų su piliečiu, kuris prisistatė M.Žalimu, aš neturėjau. Jokių rašytinių dokumentų aš negavau“, – savo vaidmens šioje istorijoje nesureikšmino A.Stončaitis.
Tačiau M.Žalimas pareiškė, kad A.Stončaičio parodymai teisme neteisingi: „T.Ulpis atėjo ne su striuke, o su kostiumu ir buvo dar du pareigūnai. A.Stončaitis asmeniškai man padavė A4 formato lapą ir liepė viską surašyti...“
Buvęs komisaras: iš anksto nieko nežinojome
Teismui liudijo ir buvęs generalinis komisaras V.Telyčėnas. Jis tikino, kad iš anksto jokios informacijos apie D.Kedžio planuojamas žudynes jis neturėjo.
„Tik po J.Furmanavičiaus nužudymo aš sužinojau to nužudymo galimas sąsajas su Kaune tiriama mergaitės byla. Pasakiau V.Račkauskui, kad važiuotų į Kauną ir pasiaiškintų situaciją, ar reikalingas centrinio padalinio įsikišimas. Po to sužinojau, kad nužudyta ir V.Naruševičienė, tarp nužudymų buvo ryšys“, – tiek papasakojęs V.Telyčėnas siūlė teismui užduoti konkrečius klausimus.
Teisėjas pagarsino V.Telyčėno ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Juose užfiksuota, kad netrukus po pirmojo šūvio Kaune jam paskambino Policijos departamento budėtojas ir pranešė, jog Kaune nušautas teisėjas J.Furmanavičius.
Kiek vėliau V.Telyčėnui paskambino ar tai V.Račkauskas, ar tai T.Ulpis, ir pasakė, kad nušauta ir V.Naruševičienė ir kad tos žmogžudystės susijusios.
Teisėjas teiravosi, kaip skambinęs asmuo nusakė ryšį tarp J.Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymų?
„Pasakė, kad įtariamas D.Kedys, kuris figūruoja ir pedofilijos byloje. Toks ir buvo ryšys“, – sakė V.Telyčėnas.
Tą pačią dieną dėl įvykių Kaune vyko neoficialus pasitarimas su generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu.
Anot liudytojo, ten dalyvavo ne tik A.Valantinas, bet ir prokurorai R.Jancevičius, M.Barkauskas.
„Jie jau klausė D.Kedžio pokalbių, bet tai naudingos informacijos nesuteikė“, – užfiksuota V.Telyčėno parodymuose.
Toliau jokio rimtesnio savo vaidmens šiame skandale V.Telyčėnas neįžvelgia.
Vėliau, bendraudamas su pavaldiniais, jis tik vis pasidomėdavo, kada policija suras D.Kedį.
Vieną sykį kolegos jam užsiminė, kad yra vilties surasti jį per kitą asmenį, aklą kultūristą, kaip vėliau paaiškėjo – Raimundą Ivanauską.
„Jei policija būtų iš anksto turėjusi informaciją apie ruošiamas žudynes, policija būtų užkirtusi tam kelią“, – ne sykį pakartojo V.Telyčėnas.
