E.Beguncui skirta 8 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
A.Grinvaldaitei – 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
L.Kauliniui – 2 metų 4 mėnesių 18 dienų įkalinimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant jį tęsti darbą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
D.Kropui skirta subendrinta galutinė 17 metų 6 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Baudžiamoji byla nagrinėta beveik dvejus metus, byloje nukentėjo – 32 fiziniai bei juridiniai asmenys, jiems padaryta bendra 18 317,28 Eur turtinė žala.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs liudytojus, nustatė, kad kaltinamieji veikė pagal iš anksto sutartą schemą pasidalinę vaidmenimis.
E.Beguncas įsigijo veiklos nevykdančią įmonę, kurios duomenis panaudojo patikimumo įvaizdžiui sukurti, išankstinės apmokėjimo sąskaitos surašymui. Kaltinamasis D.Kropas nusiųsdavo tą sąskaitą nukentėjusiesiems, atsiliepusiems į žinomai melagingus, D.Kropo įvairiuose skelbimų portaluose ir socialinių tinklų paskyrose patalpintus bei jo ir kitų dviejų kaltinamųjų apmokėtus skelbimus, o įmonės banko sąskaitą panaudojo sukčiavimo būdu užvaldytiems pinigams realizuoti kriptovaliutų platformoje.
Tarp skelbimuose nurodytų parduodamų neegzistuojančių prekių dažniausiai pasitaikiusi prekė buvo keturratis motociklas, taip pat – traktoriai, jų dalys, būta ir savivarčių, statybinių medžiagų, žemės ūkio technikos dalių ir padargų ir net bilietai į Beyonce koncertą.
E.Beguncas įsigijo veiklos nevykdančią įmonę.
Beje, kaltinamieji skelbėsi išduodantys greituosius kreditus, už atitinkamą mokestį nukentėjusieji tikėjosi gauti 40 tūkst. Eur ar 14 tūkst. Eur dydžio vartojimo kreditus.
Parodymus keitė
E.Beguncas kaltu neprisipažino, nurodė, kad nepažįsta kitų kaltinamųjų, nėra įmonės direktorius ar įgaliotas asmuo, o kaltinime nurodyta, kad bitkoinai įgyti už apgaule įgytus pinigus, pervedant iš įmonės į kriptovaliutos sąskaitą, tačiau E.Beguncas teigia niekada nevaldęs įmonės sąskaitų.
Teismui pagarsinus kito kaltinamojo – L.Kaulinio parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kaltinamasis E.Beguncas nurodė, kad tai yra netiesa ir teigė, kad tarp dviejų kaltinamojo L.Kaulinio apklausų jie nebendravo, nežino, kodėl jis pakeitė parodymus.
A.Grinvaldaitė teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino kaltę dėl skelbimo su parduodamais bilietais, pripažino davusi savo banko sąskaitos prisijungimus ir kodų kortelę L.Kauliniui, nes tuo metu su juo gyveno kartu.
A.Grinvaldaitė vėliau savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad pati skelbimų nedėjo. Teigė, kad kaltinamųjų E.Begunco ir D.Kropo ji nepažįsta, o ar juos pažįsta L.Kaulinis, nežino. Girdėjo, kad L.Kaulinis teigė, jog nurodymus gavo iš E.Begunco, bet ar tai tiesa, ji nežino.
Kaltinamoji tikino, kad pati jokių skelbimų netalpino ir pinigų nepervedinėjo, o iš bilietų pardavimo jokios naudos negavo.
L.Kaulinis davė prieštaringus parodymus: savo kaltę pripažinęs, vėliau parodymus pakeitė. Paaiškino, kad per „Messenger“ programėlę su juo susisiekė E.Beguncas ir pasiūlė užsidirbti pinigų, sakė, kad kas mėnesį mokės procentus ir jis, kartu su sugyventine A.Grinvaldaite gaus po 300 Eur, tačiau kaip viskas tiksliai vyko, kaltinamasis nežino.
Paaiškino, kad D.Kropą iki įvykio pažinojo, tačiau nežinojo, kad jis tuo metu atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje.
L.Kaulinis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu klaidingai nurodė, jog E.Beguncą nepažįsta, kadangi jį pažinojo per bendrus draugus ir bendravo internetu, o D.Kropą, apklausiamas teisme, mato pirmą kartą, jo 2018 metų pradžioje nepažinojo.
Kaltina pataisos namus
D.Kropas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir išreiškė gailėjimąsi. Nurodė sutinkantis su civiliniais ieškiniais, tik mano, kad jie turėtų būti priteisti solidariai iš jo ir Pravieniškių pataisos namų, kadangi pataisos namai leido nuteistiesiems daryti nusikalstamas veikas, leido į pataisos įstaigą patekti telefonams, kad nuteistieji galėtų jais naudotis.
Paaiškino, kad nusikalstamas veikas darė, jog galėtų išgyventi Pravieniškių pataisos namuose. Turėjo keturias įmones savo vardu, tačiau nepavykus verslui, susidarė didelės skolos, o kiti nuteistieji sakė, kad jie taip nepaliks, nes dar būdamas laisvėje D.Kropas apgavo nuteistųjų draugų įmones, todėl turėjo grąžinti pinigus, dėl ko ir darė sukčiavimo schemas.
Kaltinamasis teigė nepažįstantis kitų kaltinamųjų, o per programėlę „Telegram“, naudodamas savo telefono numerį, bendravo su asmeniu, prisistačiusiu Butkumi, kaip ikiteisminio tyrimo metu gavęs kaltinamąjį aktą sužinojo – E.Beguncu, kuris atsiuntė įmonės rekvizitus, atsiskaitomųjų sąskaitų duomenis ir su juo susitarė pelną dalintis lygiomis dalimis. Vis dėlto, kaip nurodė D.Kropas, pats naudos jis iš to negavęs.
Nusikalstamas veikas darė, kad galėtų išgyventi Pravieniškių pataisos namuose.
Skelbimų turinį nurodė D.Kropas, jis juos išgalvojo ir galimai jo telefono numeris buvo nurodytas skelbimuose, tačiau kad reikia dėti skelbimus buvo bendras susitarimas. Atsiradus pirkėjui, jis pats rašydavo laišką iš įmonės elektroninio pašto, prisistatydavo įmonės direktoriumi išgalvotu vardu ir išsiųsdavo sąskaitą, bet jam sąskaitą atsiųsdavo E.Beguncas, kuris vėliau informuodavo jį ir apie pinigų įskaitymus.
Buvo sutarę, kad kai susikaups 5 tūkst. Eur, juos pasidalins pusiau, tačiau kad E.Beguncas pervedė pinigus į įmonės elektroninės kriptovaliutos piniginę ir įsigijo bitkoinus, D.Kropas tikino nežinojęs.
Vieniems – grotos, kitiems – laisvės apribojimas
Skirdamas bausmę E.Beguncui, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė 28 nesunkius nusikaltimus ir 2 baudžiamuosius nusižengimus, taip pat pasikėsino padaryti 3 nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus, taip pat jo atžvilgiu išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tačiau nuosprendžiai yra neįsiteisėją, jis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vykdo individualią veiklą.
Jo atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas šio kaltinamojo atžvilgiu padarė išvadą, kad E.Begunco elgesys nėra atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, taip pat, atsižvelgiant į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme bei į tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, manytina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebus pasiekti ir tik griežčiausios bausmės rūšys yra adekvačios ir pakankamos sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, siekti paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismas, skirdamas bausmę A.Grinvaldaitei, atsižvelgė į tai, kad ji padarė 6 nesunkius nusikaltimus, iš kurių 5 padarė veikdama bendrininkų grupėje, šios nusikalstamos veikos yra baigtos.
Kaltinamoji neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad penkias nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje.
Kadangi kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, jai skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis ir įpareigojimai paskirtini atsižvelgiant į kaltinamosios antraeilį vaidmenį keturių nusikalstamų veikų bendrininkų grupėje padarymą, jos asmenybę (netekėjusi, yra darbingo amžiaus, turi vaikų, kuriais privalo rūpintis).
Teismas, skirdamas bausmę L.Kauliniui, atsižvelgė į tai, kad jis padarė 5 nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki jos vykdymo pradžios dirbo.
L.Kaulinis, teismo įsitikinimu, yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, tačiau atsižvelgiant į antraeilį vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme bei į tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, manytina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebus pasiekti ir tik griežčiausios bausmės rūšys yra adekvačios ir pakankamos sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, siekti paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įkalinimas užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Spręsdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo klausimą L. Kauliniui, teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tuomete savo sugyventine, jas padarė iki Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau atlikęs bausmę kaltinamasis padarė teigiamas išvadas, įsidarbino, o tai įrodo, kad yra linkęs resocializuotis.
Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam L.Kauliniui paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenės, nustatant 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, įpareigojant jį tęsti darbą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Žala siekia 18,3 tūkst. eurų
Dėl didelės bylos apimties paskelbęs nuosprendžio įžanginę bei rezoliucinę dalis, teisėjas Arūnas Purvainis išsamiai paaiškino kaltininkams paskirtų bausmių motyvus.
„Teismas konstatavo, kad visi nusikaltimai pripažinti įvykdytais, visi kaltinamieji pripažinti kaltais ir jiems paskirtos atitinkamos bausmės. Kiekvieno iš asmenų indėlis, padarytų veikų skaičius – nevienodas, todėl bausmės skirtos pagal kiekvieno iš jų atliktus nusikalstamus veiksmus. E. B. ir D. K. vaidmenys atitinkamai buvo pripažinti svarbesni, turintys daugiau reikšmės kilusioms pasekmėms“, – teismo nuosprendžio motyvus dėstė teisėjas.
„Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įrodymus, tai, koks vaidmuo nusikalstamose veikose buvo atliktas, ar anksčiau asmenys buvo teisti, kiek kartų, ar atlikę bausmes, ar bausti administracine tvarka, vienais atvejais paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kitais atvejais apsiribojo laisvės apribojimo bausme“, – bausmių skyrimo motyvus taip pat paaiškino teisėjas.
Dėl šių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusieji patyrė civiliniuose ieškiniuose nurodytų dydžių turtinę žalą, kas patvirtinta byloje esančių įrodymų visetu, pinigų pervedimais sąskaitose, jų įskaitymais ir realizavimu kriptovaliutų platformoje.
Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, kaltinamieji solidariai turės atlyginti 18 317,28 Eur turtinę žalą.
Be to, vienam civiliniam ieškovui priteista neturtinė žala, kurios dydis – 500 Eur. Nukentėjusysis, anot teismo, ne tik apgaulės būdu prarado pinigus, bet ir patyrė išgyvenimus tolimesniame bylos nagrinėjime. Tuos išgyvenimus sukėlė būtent kaltinamųjų veiksmai.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E.Begunco turtui – automobiliui „BMW 520d xDrive“, turimoms bankų sąskaitoms, elektroninei valiutai Bitcoin, paliktas, iki kol bus visiškai atlyginta civiliniais ieškiniais priteista žala, o jų neatlyginus savanoriškai – perduota išieškojimui priverstinio vykdymo tvarka.
Šią didelės apimties ir sudėtingą 35 tomų bylą dėl keliasdešimties nusikalstamų veikų išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas A.Purvainis po nuosprendžio paskelbimo, paprašytas pakomentuoti, atkreipė visuomenės dėmesį ir į tai, kad tokio pobūdžio nusikalstamos veikos pastaruoju metu tampa vis dažnesnės, nes tokių bylų teismuose vis daugėja, o sukčiavimus darantys asmenys kuo toliau, tuo labiau rodo savo išradingumą.
Jau nebeapsiribojama melagingais skambučiais nukentėjusiajam ar vien tik melaginga žinute, skelbimu, tačiau jau yra rengiamasi pagal iš anksto kruopščiai suplanuotą nusikalstamos veikos schemą. Ir tai atliekama ne šiaip sau, bet tam, kad būtų sudaromas kuo realesnis vaizdas nukentėjusiajam, sukeltas jam įspūdis apie neva iš tikrųjų parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas. Kas tokiu atveju paprastai ir būna apgaulės esmė.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nukentėjusiems buvo sudarytas rimto ir patikimo pardavėjo įspūdis. Buvo pasinaudota veiklos nevykdančios įmonės vardu, dokumentais, rekvizitais, kad sudarytų realią veiklą veikiančios įmonės įvaizdį, kad pirkėjams nekiltų abejonių dėl pardavėjo patikimumo.
„Visuomenė turi būti kiek įmanoma atsargesnė ir budri dėl viešoje erdvėje esamų skelbimų, akcijų, pasiūlymų, pranešimų, kadangi už viso to gali slypėti apgaulė“, – akcentavo ketvirtadienį byloje nuosprendį paskelbęs teisėjas.
A.Purvainis patikino, kad nežiūrint bylos sudėtingumo dėl kaltinamųjų, nusikalstamų veikų skaičiaus, tuo pačiu ir nukentėjusiųjų skaičiaus, įrodymų masto, jos sudėtingumą padidino tai, kad bylos nagrinėjimas prasidėjo, vyko ir pasibaigė pirmais ir antrais pandemijos metais, taip pat tai, kad nukentėję asmenys ir liudytojai buvo iš visos Lietuvos.
„Tačiau, nepaisant ir šių sunkumų, teismui prisitaikius prie esamos situacijos, plačiau taikant vaizdo technines priemones, buvo užtikrintas visų asmenų dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių metu dalis asmenų išklausyta tiesiogiai, dalis – nuotoliniu būdu, laikantis saugumo standartų, byla sėkmingai baigta nagrinėti“, – bylos nagrinėjimo iššūkius apibendrino A.Purvainis.
Šis nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
